• Vilius Neveras

Oriento reprezentacija Volto Disnėjaus filme “Aladinas”



Turbūt visi esame matę nors vieną garsiojo Volto Disnėjaus animacinį filmą vaikams. Tačiau ne visi žinome, kad filmų kūrimo industrijoje Disnėjaus filmai traktuojami kaip esą itin politizuojami ir glaudžiai susiję su antrojo pasaulinio karo sukelta idėjų virtine apie trečiąjį pasaulį ir orientą. Su tuo glaudžiai susiję istoriniai ir politiniai įvykiai tarp valstybių: Izraelio – Palestinos konfliktas, naftos prekyba su Saudo Arabija, 1991 JAV kariniai būriai įžengia į Persijos įlankos regioną, o jau 1992 metais pasirodo ir pirmasis Disnėjaus filmas apie Artimuosius Rytus. Taigi šį kartą dėmesį skiriame trumpai, Volto Disnėjaus filmo “Aladinas” apžvalgai, bandant suvokti kokiais įvaizdžiais ir nuotaikomis konstruojami Artimieji Rytai jame. Į pagalbą pasitelkiame garsųjį Edvardą Saidą, orientalistą, kuris šią ir kitas temas gvildeno savo veikale “Orientalizmas”. Pagal Saido teoriją, Vakarų kultūroje orientas (Rytai) yra konstruojami iš Vakarietiškos perspektyvos, orientalizmas žymį specifinį diskursą ir pažinimo sistemą, per kurią sukuriamas orientas toli gražu neatspindi realybės. Tad suvokdami skirtingas Rytų kultūras per savo vertybių, patirčių prizmę esame linkę jas vaizduoti neadekvačiai, neatitinkant realybės. Saidas teigė, kad filmuose, kuriuose vienaip ar kitaip vaizduojamas orientas, matoma klišių, stereotipų ir įvaizdžių gausa. Todėl analizuojant minėtąjį animacinį filmą, pirmiausia svarbu apibrėžti, kaip orientas yra jame vaizduojamas ir kokie stereotipai ir esminiai įvaizdžiai yra kuriami apie rytų pasaulį.


Filmas prasideda daina, kuria įvedama į kontekstą, veiksmo vietą - Artimuosius Rytus (toliau – AR). Jau čia AR vaizduojami kaip nesaugūs, pavojingi: “Where they cut off your ear if they don’t like your face, It’s barbaric, but, hey, it’s home”.