Minint 25-ą Omano ir Lietuvos diplomatinių santykių sukaktį, Lietuva sulaukė svarbių svečių iš Omano. Šia proga Omano sultonato garbės konsulatas Lietuvoje kartu su Omano informacijos ministerija Vilniaus rotušėje surengė kilnų atidarymo renginį, kurį lydėjo fotografijų ir juvelyrikos dirbinių paroda “Omano lobiai”, kaligrafai bei Omano ūdo gerbėjų asociacijos ansamblis.
Boleta Senkienė, Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvos Respublikoje, viena iš projekto organizatorių, džiaugėsi, kad visos idėjos, kurios buvo pasiūlytos Omano informacijos ministerijos atstovams ir organizatoriams, buvo įgyvendintos ir priimtos su dideliu entuziazmu: „Labiausiai man įstrigo ir paliko įspūdį tai, kad visos kilusios idėjos, tokio tolimo ir mums mažai pažįstamo krašto, buvo priimtos atvira širdimi. Į visas idėjas, kurias mes siūlėme, jie atsiliepė su nepaprastu entuziazmu ir pateikė mums daugiau, nei tikėjomės. Tai parodo, kad mes nesame tokie tolimi kraštai, nes geri, iniciatyvūs ir gražūs žmonės visada vienas kitą suranda“. Renginio metu buvo galima susipažinti su skirtingais Omano kultūros bruožais, kuriuos patys omaniečiai pristatė įvairių renginių ir koncertų metu. Stalai, nukrauti omanietiškais delikatesais, kava ir datulėmis, kurios buvo atsiųstos iš rinktinių Omano ūkių specialiai šiai progai, bylojo apie arabiškąjį svetingumą.
Na o smilkalų dvelksmas mus nukėlė į unikalią Artimųjų Rytų šalį – Omaną. Rodos visas Vilnius pakvipo smilkalais, vadinamais frankinsensu, garsinančiais Omaną jau daugiau nei tris tūkstančius metų. Apie šią retą gamtos dovaną antrą renginių dieną vyko paskaita, kurią vedė biochemijos daktaras Fachadas Al Zadžalis. Jis pristatė frankinsenso istoriją ir reikšmę žmogaus sveikatai, mat frankinsensas pasižymi gydomosiomis savybėmis ir medicinoje naudojamas jau ilgą laiką. Frankinsensas – sudžiūvę smilkalinių bosvelijų sakai – renkamas ir Jemene bei Rytų Afrikoje, tačiau, daugumos specialistų nuomone, geriausios kokybės frankinsensą pasaulinei rinkai tiekia būtent Omanas, o būtent – šios šalies pietuose plytintis Dofaro regionas.
Vasario 9 dieną iškilmingame parodos atidarymo koncerte Rotušės didžiojoje salėje grojo šeši muzikantai – Omano ūdo gerbėjų asociacijos ansamblis. Ansamblis atliko senosios ir šiuolaikinės arabiškos muzikos kūrinius, o koncerto pabaigai paliko malonų siurprizą lietuviškai publikai - lietuvių liaudies dainą „Augo kieme klevelis“, kurią atliekant muzikantams balsu pritarė visa žiūrovų salė. Arabų muzikinėje tradicijoje ūdas yra vienas seniausių muzikos instrumentų. Nors arabų muzika yra regioninė – unikali kiekviename regione, ūdas yra vienas labiausiai paplitusių ir populiariausių instrumentų Arabų pasaulyje. Ši muzika išsiskiria melodija, pagrįsta septynialaipsnėmis dermėmis, unikalia ritmika ir atlikimu. Specialiai šiam renginiui buvo suburta grupė geriausių muzikantų, grojančių Sultono Qaboos pilyje, Muskate. Grupės susibūrimą inicijavo Omano Sultonato Informacijos ministerija, kuri kartu su kitomis Omano gėrybėmis ir lobiais į Lietuvą atvežė ir tradicinės arabiškos muzikos. Salem al Maqrashi, vienas iš grupės narių, ūdo virtuozas sutiko pasidalinti jo ir trupės įspūdžiais apie Lietuvą, kurioje muzikantai lankėsi pirmą kartą: “Mus pakvietė parodyti savo kultūrą (Omano kultūrą) Lietuvai, ir mes su malonumu sutikome. Prieš tai apie Lietuvą nieko nežinojome, išskyrus pavadinimą (juokiasi). Labiausiai mums patiko oras (juokiasi). Nežinau koks čia oras kitais metų laikais, tačiau mums atvykus temperatūrą nukrito iki 10 laipsnių žemiau nulio. Mums tai buvo tarsi anekdotas (juokiasi) - tikrai per šalta. Tačiau Lietuva labai patiko, ypač architektūra, o pats renginys labai gerai organizuotas. Mūsų paprašė sugroti lietuvių liaudies dainą, tikrai gražią dainą. Mes nežinojome, ar pasirinktą dainą (“Augo kieme klevelis”) lietuviai žinos, ar ji bus populiari, taigi su grupe nuėjome į indų restoraną, kuriame buvo keli lietuviai ir pianinu sugrojome šią dainą. Tik nuskambėjus dainai visi lietuviai sukluso ir paklausė, iš kur mokame šią dainą. Taigi mes buvome labai laimingi, nes jau žinojome, kad žmonės ją mokės dainuoti. Lietuva mums patiko, tikrai čia dar sugrįšime, norėtume pakeliauti po šalį, o ir lietuviai pasirodė malonūs žmonės”.
Renginio metu buvo galima susipažinti ir su arabiškąja kaligrafija bei tradicine kūno tapyba. Kaligrafija daugybę amžių išliko esminiu vizualiosios kultūros elementu arabų pasaulyje, o arabų kultūra įgijo rašto kultūros pavadinimą. Renginio metu kaligrafijos meistrė rašė svečių norimas frazes bei vardus Osmani Diwani bei Naskh šriftais.
Osmanų kilmės Diwani šriftas kilęs iš žodžio „diwan“, reiškiančio karališkųjų rūmų valdžią. Sukurtas XVI a., daugiausiai būdavo vartojamas rūmų dokumentams, kadangi buvo sunkiai suklastojamas ir įskaitomas, todėl užtikrino konfidencialumą. Naskh - vienas labiausiai paplitusių kursyvinių šriftų. Šis šriftas užrašomas kur kas lengviau ir greičiau.
Renginio metu “Arabų kultūros forumas” kalbino Omano Sultonato informacijos ministrą Abdulmunim bin Mansour bin Said al-Hasani, kuris pasidalino savo mintimis ir įžvalgomis apie Lietuvos ir Omano tarpusavio bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą: „Nuo 1992 metų Omanas ir Lietuva palaiko diplomatinius santykius. Kodėl tai mums svarbu? Omane mes pabrėžiame poreikį skatinti taiką, skleisti meilę ir puoselėti draugystę ne tik tarp žmonių, bet ir tarp valstybių. Istorija byloja, kad omaniečiai visuomet buvo keliautojai, judėję laivais tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis, į Kiniją, Europą ir Afriką. Dabar mūsų pasaulis susiduria su karais, ekonominėmis problemomis ir kitais iššūkiais, nukreiptais prieš žmogų, todėl mes Omane skatiname taiką ir raginame puoselėti kultūrą. Vertiname žmonijos turimus privalumus, ne karus ir konfliktus. Mes dalinamės kultūra, taika ir meile. Tai labai svarbu ne tik mūsų kartai, bet ir mūsų vaikams, kurie auga mūsų formuojamoje aplinkoje. Taigi mums labai svarbu būti čia, Lietuvoje, ir skatinti domėtis Omanu, surasti atsakymus į klausimus: kas yra Omanas? kokia Omano kultūra? kuo unikali mūsų muzika, fotografija? Mes norime, kad mus, arabišką ir musulmonišką šalį, geriau pažintų per būtent šias mūsų pasauliui skleidžiamas vertybes. Arabiška patarlė byloja - kultūra visuomet yra kelias į viską. Todėl investicijos, verslas, prekyba, netgi politinis bendradarbiavimas yra neįmanomas be apibusio pažinimo. O kaip geriau pažinti, jei ne per kultūrą, meną, muziką, fotografiją? Tolesniam Omano ir Lietuvos tarpusavio bendradarbiavimui matome daug įvairių galimybių: prekybos ir verslo vystymas, sveikatinimosi paslaugos, švietimo mainai, žemės ūkis. Visos šios sritys mums labai svarbios, bet pirmiausia mes turime supažindinti Lietuvą su mūsų šalimi. Prieš įtikindami verslininkus plėsti verslą, investuoti į Omaną, turime suteikti jiems galimybę pažinti Omaną ir mūsų gyvenimą. Todėl pasirinkome kultūrinį bendradarbiavimą ir atvežėme dalelę Omano į Lietuvą, kad lietuviai geriau pažintų mus”.
Ministras Abdulmunim bin Mansour bin Said al-Hasani informavo, kad nuo paskutiniojo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vizito į Omaną praėjo du metai, per kuriuos pastebimai padaugėjo verslininkų ir investuotojų, atvykstančių į Omaną iš Lietuvos, ir omaniečių, keliaujančių į Lietuvą. Bendradarbiaujama įvairiose srityse. Bet dar yra daugybė sričių, kaip antai turizmas, kurias galima vystyti kartu. Ministro nuomone, Lietuva turi daug gražių turizmui patrauklių vietų, ypač vasaros metu, o omaniečiai yra keliautojai, jie noriai keliautų į Lietuvą. Kita vertus, norime, kad lietuviai nežinos, jog Omanas yra labai saugi, graži ir draugiška šalis.
“Šiandien mes supažindiname Lietuvą su Omanu per kultūrinę prizmę. Aš esu tikras, kad ateityje Omano garbės konsulatas Lietuvoje padės organizuoti dar ne vieną projektą, skirtą dvišaliam mūsų valstybių bendradarbiavimui. Po šio visą vasario mėnesį trūksiančio renginio mes tikimės pamatyti Lietuvą ir lietuvius pas mus Omane, bendrauti su jais ir daugiau sužinoti apie Lietuvą”. --- Nemokama paroda “Omano lobiai” veikia Rotušėje iki šių metų vasario 28 dienos. Daugiau informacijos apie Omaną:
Comments