Maïmouna Guerresi italų-senegalų kilmės menininkė, gyvendama Senegale atradusi dvasinį-kūrybinį pašaukimą kurti šiuolaikinio islamo meno tematika. Jos darbai eksponuojami didžiausiose ir reikšmingiausiose pasaulinėse galerijos ir bienalėse JAV, Europoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Maïmounos kūrybos laukas labai platus, jis driekiasi nuo fotografijos iki skulptūros, video bei instaliacijų. Menininkė pasižymi unikalia perspektyva į dvasinį žmogaus pasaulį, pripildytą mistinių išgyvenimų. Kūryboje ji gvildena tokias svarbias temas, kaip tolerancija, kitoniškumas, pagarba ir tarpkultūrinis suvokimas. Kūrėjos paveiksluose, instaliacijose ir skulptūrose vaizduojami naratyvai peržengia tradicinės psichologijos ir kultūros suvokimo ribas. Fotografijose bei instaliacijose jaučiama Renesanso laikotarpio menininkų įtaka, tuo metu kompoziciniu požiūriu, autorės pasirinktas erdvės užpildymas suteikia galimybę žiūrovui išvystyti ne tik universalų, bet ir labai asmenišką santykį su objektu. Dažnos pasikartojančios metaforos, tokios kaip šviesos, hidžabo, medžių ir kontrastingos juoda-balta spalvos, sukuria islamiško nuolankumo ir vienybės emociją Guerresi darbuose, kur atsiskleidžia Afrikos, Azijos bei Europos kultūroms būdinga dvasinių įvaizdžių ir globalizacijos pasekmių sintezė. Būtent dėl šių priežasčių menininkės kūryboje atsiskleidžia bendruomeniškas ir individualistiškas, mistinius patyrimus išgyvenantis žmogus. Fotografijose bei instaliacijose galima įžvelgti kelis simbolių ir metaforų sluoksnius, kuriuos interpretuojant vieną po kito, atsiskleidžia visa kūrinio prasmė ir perteikiama žinia.
- Kaip susidomėjote islamo menu?
Po „grįžimo į islamą“ (taip vadinami visi atsivertę į islamą žmonės) ir susidomėjimo Muridiya sufizmo mokykla, Senegale, jaučiau poreikį išreikšti šį naują savo dvasinio gyvenimo tarpsnį kūryboje. Man buvo svarbu parodyti ir atskleisti savo jausmus ir emocijas, patirtas būnant šventose vietose ir susiduriant su islamo praktikomis Afrikoje.
- Ką islamo kultūroje jūs vertinate labiausiai?
Islamo kultūroje mane žavi daugybė bruožų, tačiau labiausiai domiuosi islamo misticizmu, mat jis apsaugo mintis ir protą nuo prietarų ir pasimetimo. Reikšmingiausieji sufizmo mokytojai prisidėjo prie islamo kultūros dvasinio augimo ne tik poetine, bet ir menine prasme. O pats misticizmas, kaip filosofija, išlaisvina sąmonę nuo depresijos ir baimės, o kūną – nuo suirutės ir išsigimimo.
- Kaip misticizmas atsispindi jūsų darbuose?
Savo darbuose per skirtingus konceptus ir įvaizdžius aš stengiuosi parodyti tą magišką momentą, kuriame žmogus atskleidžia savo dvasinę pusę ir jausmus. Taip išryškinu formos grožį, skilimo vienį ir metafizinę amžinybės koncepciją. Juk taip sakė ir Pranašas Muhamedas „Dievas yra grožis ir myli tai kas gražu“.
- Kas jus įkvepia ir kaip gimsta naujos idėjos?
Idėjos gimsta piešiant eskizus ir inspiracijas iš klasikinio Renesanso meno dailinininkų tokių kaip Piero della Francesca ar Antonello da Messina. Įkvėpimo semiuosi ir iš Senegale esančių afrikietiško stiliaus freskų, kuriose vaizduojamos musulmonų didžių dvasinių asmenybių iškilios ir aukštos figūros, dekoruotos ir puoštos arabų kaligrafija. Tokios stilių kombinacijos sukuria naujas išraiškos formas ir savotišką ikonografiją.
Įkvėpta šių meninių freskų aš parengiau fotografijų seriją, pavadinimu „Milžinai“. Šioje serijoje aš vaizdavau Afrikos musulmonų asmenybes, bandančias išreikšti savo didybę ir dvasinį grožį, nekreipiant dėmesio į išvaizdą. Tiesa, aš fotografavau paprastus žmones ir savo šeimos narius, tačiau pavaizdavau juos, kaip metafizines ir fantastines asmenybes. Pati pasiuvau skraistes, kurias jie dėvi fotosesijoje. Jų pasiuvimas ir forma pasižymi savotiška struktūra, mat galime pamatyti tik veidą ir rankas, tačiau kūnas yra tuščias, kaip tamsi ir paslaptinga ola, kaip nauja ir nepažįstama erdvė ar beribė visata. Žmogaus kūnas tampa ne materija, o energija.
Asmenybės mano fotografijose yra vaizduojamos lyg sustingusios tyliame, metafiziniame veiksme, laukiančios tuoj atsitiksiančio įvykio. Esu sukūrusi skirtingas fotografijų serijas: „Milžinai“, „Susitikimas“, „Minaretų kepurės“ ir kt. Visiems šiems darbams būdingas aukštis ir sąstyngis.
- Ką norite pasakyti savo darbais?
Man svarbiausia sužadinti refleksiją. Siekiu, kad kūrinio kokybė ir skleidžiama galia skatintų kultūrinį ir moralinį individo augimą.
Iš kitos pusės, dvasingumas, ritualai ir simbolinės praktikos, jaučiamos mano kūryboje yra svarbios dalys, padedančios pažadinti žinojimą ir vidinę sąmonę.
Meno pareiga ugdyti sielą, taurumą, prikelti sugniuždytąjį ir peržengti metafizinio žinojimo, begalybės ribas.
- Kas jūsų darbe jums patinka labiausiai?
Kai aplanko nauja idėja, „žaibas“, kurį aš vadinu „Ahwal“ (laikina sąmonės būsena, artėjimas link Dievo, būdinga Sufijų praktikose). Taigi kai tokia būsena mane aplanko, stengiuosi kuo greičiau ją sukonkretinti, apipavidalinti. Nors dažnai pasitaiko, kad tenka tą būseną paleisti, duoti jai laiko nusistovėti, subręsti ir vėliau savo idėją realizuoti kaip įmanoma geriau. Tokia realizavimo idėja, su visais jai būdingais žingsniais ir iššūkiais mane skatina kurti ir įkvepia.
- Kokios jūsų gyvenimo vertybės?
Pats gyvenimas yra brangi vertybė. Noriu praplėsti dvasią ir aštrinti protą per mokslą ir vidinį žinojimą, patirtį, moralę, elgesį, pagarbą kitiems. Visos vertybės prisideda prie tikėjimo, meno, mokslo, kultūros. Noriu padėti kitiems, tobulėti ir judėti pirmyn.
- Papasakokite apie savo kasdienę veiklą/kūrybos procesą.
Kaip jau minėjau anksčiau, mano kūrybinis darbas prasideda su idėja, nuotaika, spalva, veidu, emocija, kurie vystomi su itin tiksliu suvokimu tampa skulptūromis, instaliacijomis, fotografijomis ar video darbais.
SOSPENSIONE MOSAICA 2008
THE GIANTS 2009/ M-EATING 2014
THE MOUNTAINS 2009/ COSMOS 2010/ GLI STILITI 2007
MINARETS HATS 2011
MONTAGNE NERE 2006
Nuotraukos: Maïmouna Guerresi ©