• Maritana Larbi

Dykumų pilys I



Jordanijos, Sirijos ir Palestinos dykumų pilys yra vieni kontroversiškiausių islamo pasaulio architektūrinių statinių. XIX a. pabaigoje archeologinių kasinėjimų metu jie klaidingai buvo priskiriami vėlyvosios antikos laikotarpio bizantiškajai architektūrai. Tokį mokslininkų sprendimą lėmė pilių išplanavimas, prabangi freskinė, mozaikos ir skulptūrinė puošyba, kurioje vyrauja gyvūnų, žmonių atvaizdai ir erotiniai motyvai. Kaip žinoma, tradicinis islamas apibrėžia ir meninės raiškos ribas, pagal kurias žmogaus ketinimas sukurti tikrovišką gyvos būtybės atvaizdą, lygų originalui, būtų laikomas iššūkiu Dievui. Todėl musulmonų sakralinėje architektūroje nėra figūrinio vaizdavimo, net šešėlinė perspektyva naudojama tik ankstyvojo laikotarpio mozaikoje. Tik po kurio laiko šie statiniai buvo atsargiai priskirti pirmajai musulmonų Omejadų dinastijai (661–750) ir laikyti privačiomis Omejadų aristokratijos rezidencijomis, apie kurių tikslesnę paskirtį iki šiol yra daug spekuliuojama. Kalbant apie šio laikotarpio gausų figūrinį vaizdavimą, nebūdingą islamo kultūrai, įdomu pastebėti ir tai, kad islamo atsiradimas sutampa su epocha, kurioje vyksta vidinė Bizantijos bažnyčios kova su ikonografija. Ar tai galėjo turėti įtakos ir islamo meno raiškai, klausimas lieka atviras.