• Šarūnas Rinkevičius

Arabizmai lietuvių kalboje



Arabų kultūra mums, gyvenantiems Lietuvoje, tebėra tolima ir egzotiška, kadangi istoriškai tiesioginių tarpusavio ryšių neturėjome. Arabams išgyvenant savo kultūros aukso amžių 8-12 amžiuje, mes dar nebuvome sukūrę savo valstybės, o netiesioginiai kultūriniai kontaktai atsirado tik 15 amžiuje turint bendrą sieną su Osmanų imperija. Nors pastaroji buvo turkų valstybė, dėl religinių, kultūrinių ir prekybinių ryšių su arabais į osmanų kasdienybę įvairiose srityse giliai įsismelkė įvairūs arabų kultūros atributai, o kalba yra viena sričių, kur tai jaučiama itin aiškiai ir patiriama nuolat. Tai natūralu, kadangi turkus su arabais iki pat Naujųjų laikų siejo tas pats valstybingumo ir kultūros pagrindas. Tačiau ir su kaimynais, kurie puoselėja kitą kultūrą ir atstovauja kitą civilizaciją, neišvengiamai užsimezga daugybė ryšių, peraugančių į bendrus dalykus. Viena vertus, tai yra natūralus procesas, kadangi Viduramžiais dėl nuolatinių karų valstybės niekuomet nebuvo homogeniškos ir jose gyveno daugybė įvairiomis kalbomis kalbančių bei skirtingas religijas išpažįstančiųjų. Kuo arčiau gyvenama vienas šalia kito ir kuo daugiau kontaktuojama, tuo daugiau dalijamasi ir tokiu būdu panašėjama bei suartėjama. Analogiškai vyksta ir su kalbomis: pradedama naudoti daug bendrų žodžių, perimant juos vieniems iš kitų. Tai galima matyti pažvelgus į šiandieninių kalbų žodžių etimologiją. Pavyzdžiui, ispanų kalboje net 10 procentų visų žodžių yra arabiškos kilmės. Portugalų kalba, turėjusi mažiau kontaktų su arabais, 9-14 a. perėmė apie 800 žodžių. Tuo tarpu rusų kalboje, kuri jau neturėjo tiesioginio kontakto su arabais, ir daugelį žodžių perėmė per Vakarus ar iš tiurkų, yra apie 450 arabiškos kilmės žodžių, o ukrainiečių kalboje, kurios protėviai gyveno nuolatiniame kontakte su turkais ir totoriais, yra per 4000 tiurkizmų, neabejotinai kurių dalis yra turkų perimti žodžiai iš arabų kalbos. Tačiau kadangi pietinėse LDK žemėse telkėsi slavai, lietuviai neturėjo tiesioginių kultūrinių kontaktų su turkais ir totoriais, o tiesioginio kontakto su arabais būti negalėjo, lietuvių kalbą pasiekė, palyginti, nedaug arabiškos kilmės žodžių. Nors yra žodžių, mus pasiekusių per slavus, tačiau didžioji dalis arabizmų lietuvių kalbą pasiekė iš Vakarų kalbų. Čia iškyla legendinės Andalūzijos vardas, kur arabai išgyveno savo aukso amžių 8-11a. ir kūrė daug, o tai juntama ir šiandienos Europoje. Europą pasiekė daugybė arabų kultūros atributų ir jų atgabentų reiškinių ar materialių gėrybių, savo laiku neturėjusių atitikmenų Europoje, kurios paskui save atsinešė ir arabiškus žodžius. Tačiau Andalūzija garsėjo ir savo itin aukštais moksliniais pasiekimais, kurių vienas buvo Toledo vertėjų mokykla, išėjusi už politinės Andalūzijos ribų ir rodanti itin aukštą kultūros lygį, pripažintą net rekonkistos vykdytojų. Nors Toledas dar 1085m. buvo atkovotas iš maurų ir tapo Toledo Kastilijos karalystės sostine, jame išliko multietninė aplinka ir 12-13a. Kastilijoje, kurioje gyveno daugyb