jordanija

Jordanija – dar oficialiai vadinama Jordanijos Hašimitų karalyste, įsikūrusi šiaurinėje Arabijos pusiasalio dalyje, besidalijanti sienas su Sirija, Saudo Arabija, Palestina ir Iraku, o pietvakarinius krantus skalauja Negyvoji jūra. Jordanijos plotą sudaro 89,341 kv. km. žemės iš kurios vos 0,6 procento yra vanduo.

Jordanija gavo savo šalies pavadinimą nuo Jordano upės, tekančios šalyje ties vakarine siena. Visoje Jordanijoje gyvena daugiau nei dešimt milijonų gyventojų, o karalystės sostinėje Amane - kiek daugiau nei milijonas žmonių. Amanas yra klestintis kultūrinis, politinis ir komercinis šalies centras, karūnuojamas kaip viena liberaliausių arabų šalių sostinių, todėl Amanas itin patraukli vieta Vakarų keliautojams. Mieste susipina senovė ir modernumas – dangoraižiai ir perkrautos gatvės supa miesto širdyje esančią senovinę citadelę, siekiančią Neolito periodą. Taip pat, ieškantiems krislelio autentiškos patirties, siūloma aplankyti turgų ir paragauti tradicinių Artimųjų Rytų užkandžių, o po derybų su vietiniais turgaus prekeiviais atsipalaiduoti vienoje iš daugelio turkiškų pirčių.

Jordanijos populiaciją apie 95 – 97 proc. sudaro arabai. Oficiali šalies kalba yra arabų, anglų kalbą paliekant pirmąja užsienio kalba. Nors arabų kalbą perkąsti nėra lengva, bet pagal statistiką, ją išmokti lengviau nei lietuvių kalbą! Todėl prieš vykdami į Jordaniją būtinai įsiminkite kelis arabiškus žodžius – tai neabejotinai pelnys jums vietinių palankumą.

Jordanija išsidėsčiusi Azijos, Afrikos ir Europos žemynų kryžkelėje ir įeina į Derlingojo Pusmėnulio zoną, kurį, pagal naujausius archeologinius duomenis, galima įvardinti kaip civilizacijos lopšį. Su civilizacijos aušra, Jordanijos geografinė padėtis leido šaliai tapti svarbiu prekybiniu ir tranzitiniu kraštu, jungiančiu visas keturias pasaulio kryptis. Jordanija neabejotinai tapo Artimųjų Rytų Šveicarija – keliautojus pasitinka taikus ir stabilus politinis klimatas, o nusikaltimų koeficientas yra vienas žemiausių visame regione!

Jordanijos vėliava buvo oficialiai įteisinta 1928 m.. Jos pagrindą sudaro vėliavos, naudotos Didžiojo Arabų sukilimo (1916 m.) metu, motyvas. Horizontalios juoda, balta ir žalia juostos simbolizuoja tris arabų kalifatus – Abasidų, Omejadų ir Fatimidų. Kairiame šone esantis raudonas trikampis simbolizuoja valdančiąją Hašimitų dinastiją, o trikampio viduryje esanti septyniakampė žvaigždė – Atveriančiąją Korano sūrą, sudarytą iš 7 eilučių. Priimta manyti, kad žvaigždė taip pat simbolizuoja septynias kalvas, ant kurių iškilo sostinė Amanas.

Jordanijos Hašimitų karalystė yra konstitucinė monarchija su veikiančia daugiapartine sistema. Monarchas yra valstybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Vykdomoji valdžia sutelkta karaliaus ir ministrų kabineto, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, rankose. Ministras pirmininkas skiriamas karaliaus neapibrėžtam laikotarpiui ir yra atsakingas už ministrų kabineto formavimą bei vadovavimą jam. Įstatymų leidžiamoji valdžia padalinta Senato ir Deputatų rūmams.

1999 m. vasario 7 d. Jo didenybė karalius Abdula II bin al-Huseinas prisiėmė savo konstitucines galias kaip Jordanijos Hašimitų Karalystės karalius. Ne tik šalies valdovas, bet ir kvalifikuotas pilotas, nardytojas ir laisvojo kritimo parašiutininkas, Abdula yra populiari figūra tiek gimtajame krašte, tiek tarptautinėje arenoje, vertinamas už demokratinėmis priemonėmis išlaikytą stabilumą pilietinių protestų šalyje ir regione metu, paskatinęs skirtingų religijų dialogą ir santūraus islamo supratimą. Abdula yra trečiasis ilgiausiai valdantis arabų lyderis, 2016 m. Karališkojo Islamo Strateginių Studijų Centro įvertintas kaip įtakingiausias musulmonas pasaulyje.

Būtina sužinoti prieš keliaujant!

Viešint Jordanijoje tiesiog neįmanoma išvengti kvietimo užsukti į vietinių namus. Kvietimas gali apsiriboti ir arbatos gėrimu, bet dažniausiai jūsų lauks tradicinė vakarienė. Būkite mandagūs ir ateidami atsineškite nors mažą dovanėlę vaikui ar saldumynų, tik jokiu būdu nebandykite atsidėkoti pinigais! Vis dėlto, jei tai jau dvidešimtas jūsų pakvietimas šiandien užeiti pasivaišinti – pridėkite dešinę ranką prie širdies, plačiai šypsokitės kiek palenkę galvą ir sakykite šukran šukran (arab. ačiū, ačiū ). Tai yra mandagus būdas atsisakyti. Tačiau niekada nepraeikite pro jus kalbinantį jordanietį nieko neatsakius – tai didelis įžeidimas. Visada stabtelkite ir pasinaudokite proga geriau pažinti vietinę kultūrą!

Arabai, kaip minėta, yra vaišingi žmonės, todėl nenustebkite, jei šeimininkai primigtinai reikalaus jus pavaišinti, nes tradiciškai arabai laiko maistą svarbiu svetingumo, dosnumo ir geros valios simboliu. Tik nepamirškite, kad jei vietinis pakvietė jus pasivaišinti tradicinėmis gėrybėmis, mandagu patiekalo atsisakyti tris kartus prieš priimant pasiūlymą.

Jordanijoje būtina paragauti tradicinių virtuvės patiekalų! Vienas jų – mansaf, nacionalinis Jordanijos patiekalas, pagamintas iš ėrienos, išvirtos fermentuoto džiovinto jogurto padaže, patiekiamas su ryžiais arba bulgur kruopomis didelėje beduinų stiliaus lėkštėje. Nepamirškite, kad jūsų lėkštė bus pripildoma vėl ir vėl jei tik ją švariai ištuštinsite. Jei nenorite pasirodyti godūs – palikite šiek tiek maisto lėkštėje, o baigę valgyti pasakykite al hamdu lilah (ačiū Dievui).

Valgydami, galite trumpam pamiršti Vakarietišką stalo etiketą ir pasiduoti nerūpestingai Jordanijos maisto valgymo kultūrai. Valgyti maistą rankomis yra įprasta praktika Jordanijoje, demonstruojanti besimėgavimą maistu. Tačiau niekada nevalgykite kaire ranka, kadangi ji laikoma nešvaria. Taip pat, nederėtų vietiniam duoti dovanų ar kitų daiktų kaire ranka.

Vegetarai turėtų suklusti – jei esate gastroturistas ir norite išbandyti kuo daugiau tradicinių Jordanijos patiekalų, turėkite omenyje, kad beveik visi jordanietiški patiekalai vienokia ar kitokia forma talpina mėsos produktus, tačiau niekada neparodykite pasišlykštėjimo patiekiamu maistu – tai būtų didelis įžeidimas! Tiesiog mandagiai pasakykite, kad nevartojate mėsos produktų.

Jei jau sutikote užsukti pas vietinius pasivaišinti, greičiausiai būsite supažindinti su įprastai didesne nei Lietuvoje jordaniečių šeima ir jos nariais. Tačiau, jordaniečiai tiki, kad girti ir liaupsinti (net ir iš mandagumo) vaikų negalima – tai gali prišaukti nesėkmę. Daugelis šeimų, ypač kaimo vietovėse, yra tradicinės ir laikosi papročių, tad nenustebkite, jei namai bus padalinti į vyrų ir moterų puses. Vis dėlto, Vakarietės moterys dažniausiai yra priimamos į vyrų būrį taip parodant pagarbą.

Kai jaukioje Jordanijos kavinukėje mėgausitės tradiciška arabiška kava, šiai pasibaigus papurtykite savo puodelį į šalis – tai leis jus aptarnaujančiam asmeniui suprasti, kad kavos daugiau nepageidausite. Tačiau, jei norėtumėte pakartoti, iškelkite savo puodelį į žmogaus, nešančio kavos padėklą, pusę. Taip pat, niekada neatsisakykite su vietiniais išgerti ir arbatos. Kava ir arbata Jordanijoje – lyg socialinis lubrikantas, padėsiantis geriau pažinti vietinius!

Jordanija – musulmoniška šalis, todėl aktyviems turistams visada siūloma su savimi nešiotis skarą. Karštą dieną ji gali pagelbėti prisidengiant galvą nuo kaitrios saulės, o norint aplankyti religinius objektus, tokius kaip įspūdingąją Karaliaus Husaino bin Talal mečetę, moterys, kaip ir įeinant į kitas mečetes, turės skara uždengti plaukus. Tačiau kitose vietose, nors daugelis jordaniečių dengiasi galvas, šalies lankytojoms nebūtina dėvėti skaros.

Nors Jordanija nėra itin konservatyvi šalis, derėtų dėvėti kuklius drabužius ir nedemonstruoti atidengtų pečių, moterims nedėvėti sijonų aukščiau kelių, o vyrams – šortų. Visada sulaukite kol vietinis jums paduos ranką sveikintis ir neįsižeiskite, jei konservatyvesnis jordanietis nepaspaus rankos priešingos lyties atstovei. Tačiau būkite tikri – jordaniečiai mėgsta ranką spausti dvigubai dažniau nei Vakaruose.

Jordanijoje tikrai niekada nesijausite vienišas. Asmeninė erdvė Jordanijoje taip pat yra traktuojama kiek kitaip nei Vakaruose – visais atvejais ji čia tiesiog neegzistuoja! Stovėjimas eilėse – taip pat Vakarietiškas kūrinys. Jei laikysitės nuošalyje ir nerodysite iniciatyvos judėti į priekį, tai vietinių bus palaikyta kvietimu užimti vietą, esančią prieš jus. Na, o jei pavyks rasti ramią vietelę, kur galėtumėte atsipūsti, būkite tikri, kad greit sulauksite vietinės kompanijos.

Traukiantiems dūmą – geros naujienos! Jordanijoje sutiksite daugybę rūkančių asmenų – tai paprotys, kuris užtikrina teisę rūkyti ir viešose vietose – taksi, viešajame transporte, gatvėse ir prekybos centruose. Išbandykite ir tradicinį arabišką kalijano variantą – argilę.

Keliauti Jordanijoje paprasta ir patogu – sėskite į taksi nesibaimindami didelių sąskaitų! Žymiuosius geltonuosius taksi galite rasti visur. Kelionės taksi apmokestinimo sistema veikia skaitiklio principu, tačiau, kad kelionė neapkarstų vertėtų paprašyti vairuotojo įjungti skaitliuką prie jūsų akių, o kelionės pabaigoje paprašyti dar kartą parodyti skaitiklyje esančius skaičius prieš sumokant.

Atminkite, kad kartais verta nukrypti nuo kruopščiai planuoto maršruto ir dažniau sakyti TAIP – taip, kai būsite pakviestas į jordaniečio namus ar beduinų palapinę, taip, kai vietinis pasiūlys išgerti kavos ar arbatos. Tik taip atrasite ne spalvinguose kelionių lankstinukuose aprašytą, o tikrąją Jordaniją.

Ką aplankyti Jordanijoje?

Jordanija visais amžiais buvo svetinga žemė, sugebėjusi inkorporuoti joje apsistojusių tautų kultūrinį paveldą – kupranugarių karavanai keliaudavo legendiniu Karaliaus Keliu gabendami smilkalus – frankinsensus, mainymui į prieskonius, kol Nabatėjų prekybininkai, Romos legionieriai, musulmonų armijos ir uolūs Kryžiuočiai perėjo Jordanijos žemę, palikdami įspūdingų monumentų, kurie išliko iki šiandien.

Petra

Prisiglaudusi nuošaliame slėnyje ir apsupta Jordanijos padangę raižančių kalnų, iš smiltainio pastatyta Petra buvo apleista ir paslėpta nuo pasaulio šimtmečius. Petra, įkurta kaip Nabatėjų karalystės sostinė ketvirtame amžiuje pr. Kr. tik 1812 m. buvo atrasta šveicarų tyrinėtojo J. L. Burckharft. Nabatėjai – klajokliai arabai, suteikė Petrai pagrindinio regioninio prekybos kelio reikšmę, padarydami savo sostinę gerovės ir klestėjimo simboliu. Išmanieji Nabatėjai – ne tik statybos meistrai, bet ir ankstyvieji hidraulikos inžinieriai, valdė prekybos maršrutus iš Damasko į tolimesnę Arabiją ir pelnėsi iš mokesčių, gaunamų iš karavanų, keliaujančių pro Nabatėjų valdas.

Labiausiai tikėtinas klestinčios Petros saulėlydis įvyko 555 metais po žemės drebėjimo. Nors civilizacija išnyko, daugelis Petros konstrukcijų išliko nepakitusios. Kad pasiektumėte Petrą, turėsite pereiti siaurą 1,2 km tarpeklį, žinomą siqpavadinimu. Toliau keliaudami pro uolas galėsite pasigrožėti neįtikėtino dydžio Iždo fasadu, kuris tarnavo kaip karališkoji kapavietė, tačiau įgavo savo pavadinimą nuo legendos, pasak kurią piratai čia paslėpę savo lobį. Indiano Džounso gerbėjai neabejotinai atsimins šią vietą kaip Šv. Gralio paskutinio poilsio vietą iš filmo „Indiana Džounsas ir paskutinis Kryžiaus žygis“.

Vis dėlto, jei mėgstate iššūkius, nusukite nuo pagrindinio kelio vedančio į Petrą ir vietinio Beduinų gido paprašykite jus palydėti į Jabal Haroun – Arono kalną, vieną iš Jordanijos švenčiausių vietų, kur ilsisi pranašas Aronas, Mozės brolis. Turėkite omenyje, kad tai – piligrimų lankymosi vieta. Nuo Petros centro kelionė į kalną ir atgal užims mažiausiai 6 valandas, įtraukiant intensyvų 500 m. lipimą. Ieškantys įspūdingų vaizdų gali ir nusivilti – Arono šventykla yra kukli, o atsiveriantį vaizdą galima pamatyti ir nuo Petros vienuolyno kalnuose. Tačiau mėgstantys kalnus, turėtų išbandyti šią alternatyvą.

Norėdami unikalios patirties, aplankykite Petrą naktį – atvykite anksčiau, kad nesusidurtumėte su turistų miniomis ir saulei leidžiantis pakilkite iki vienuolyno, kad pamatytumėte nuostabų vaizdą nuo „pasaulio krašto“. Arba, mėgaukitės „Petra Night Show“, kuomet senovinį miestą nušviečia milijonas žvaigždžių ir pusantro tūkstančio žvakučių, klausantis senovinės Beduinų muzikos. Įsitikinsite, kad ne veltui 1985 m. Petra buvo įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, o 2017 m. paskelbta viena iš pasaulio stebuklų. Tai neabejotinai yra labiausiai turistų lankytinų objektų Jordanijoje.

Wadi Rum

Neįtikėtinas dykumos slėnis, pripildytas siaurų tarpeklių, stačių uolų ir natūralių akmens arkų. Senovinės upės vaga, platus pastelinių spalvų dykumos ruožas persipynęs su uolienų dariniais atrodo kaip nežemiškas kampelis, įsikūręs saugomoje pietinės Jordanijos dalyje. Fantastinių filmų gerbėjai neabejotinai atpažins Wadi Rum peizažus iš filmo „Marsietis“, „Raudonoji planeta“, „Arabijos Lorensas“ – jus apsups tūkstančiais smiltainio kalvų, nudažytų ryškiomis raudonomis ir oranžinėmis spalvomis.

Wadi Rum, dar vadinama Mėnulio Slėniu, galima rasti viską, ko tikėtumėtės iš dykumos – ekstremalaus karščio vasarą ir atšiaurios žiemos, kuomet kildama ir leisdamasi saulė nutvieskia kanjonus, trumpam ištrindama visas ribas tarp uolų ir smėlio. Nors šis regionas yra pavojingas jo grėsmes ignoruojantiems, tačiau svetingas dykumą prisijaukinusiems ir ją namais pavertusiems pusiau klajokliams Beduinams, kurie gyvena šalia ožkų ir avių bandų palapinėse, išsaugoję tokį gyvenimo būdą amžių amžius.

Neapsigaukite, kad be smėlio ir akmenų krūvos čia nieko neišvysite. Wadi Rum egzistuoja daugybė gamtos ir žmogaus sukurtų stebuklų. Septyni išminties stulpai – uola, gavusi pavadinimą nuo R. E. Lorenso, D. Britanijos keliautojo, archeologo, lakūno, pulkininko leitenanto, žymaus Arabų revoliucijos veikėjoknygos; daugybė natūralių ir rankomis suformuotų urvų, datuojamų nuo Nabatėjų laikų; pilis, likusi stovėti po filmo „Arabijos Lorensas“ filmavimo; senoviniai užrašai, kaligrafija, petroglifai datuojami nuo Nabatėjų perodo; natūralūs akmens tiltai, nuo kurių galima stebėti atsiveriančius dykumos vaizdus; na, ir begalė iš koto verčiančių panoraminių vaizdų.

Jei Jordanijoje keliaujate pavasarį – nepraleiskite pamatyti vienos rečiausių gėlių pasaulyje - black iris. Tai nacionalinė Jordanijos gėlė, dažniausiai randama Wadi Rum dykumoje pavasarį, kurios vardu yra pavadinta nuo viešbučių iki politikos blogų!

Geriausia Wadi Rum lankyti ankstyvą pavasarį (kovą - balandį) ar vėlyvą rudenį (spalį - lapkritį). Pasirinkus kitą metų laiką galite sulaukti lietaus, sniego ar 40 laipsnių kaitros. Taip pat turėkite omenyje, kad naktį temperatūra net ir vasaros metu nukrenta iki 0 laipsnių ir dar žemiau. Labiausiai turistų pamėgtas keliavimo būdas po Wadi Rum –kelionė džipais su vietiniais Beduinais, o drąsesni renkasi kupranugarius. Džipų turo metu susipažinsite su įspūdingiausiomis uolienomis, nersite pro siaurus tarpeklius bei išvysite 5 000 metų senumo Nabatėjų piešinius.

Dažnas keliautojas Wadi Rum lieka mažiausiai vieną naktį - galite rinktis nuo neįmantrių stovyklaviečių be patogumų iki prabangių Beduinų palapinių, kur būsite ne tik pavaišinti vakariene ir pusryčiais, bet ir sulauksite vietinių pramogų. Rekomenduojama minkštą viešbučio lovą iškeisti į Beduinų palapinę ir pasijausti klajokliu po neaprėpiamu dykumos dangumi.

Negyvoji jūra ir kiti vandens malonumai

Trokštantiems pabėgti nuo kaitrios dykumos saulės, siūloma aplankyti įspūdingą, žemiausią pasaulyje Wadi Mujib draustinį ir kanjoną, esantį 500 metrų gylyje ir apimantį 4 kilometrus. Įsikūręs šalia Karaliaus Kelio ir Negyvosios jūros rytinės pakrantės, kanjonas siūlo pramogas vandens mėgėjams –plaukite kanoja, arba išbandykite vandens žygį - briskite Wadi Mujib upe, tekančia per pribloškiančius tarpeklius, kol pasieksite kanjone pasislėpusį krioklį.

Būtina aplankyti vieną iš labiausiai natriu planetoje praturtintą vandens telkinį – Negyvąją jūrą. Žemiausias žemės paviršiaus taškas, Negyvoji jūra yra žavingas natūralus gamtos reiškinys, kuris yra 6 kartus sūresnis nei įprastas vandenynas. Šis neįtikėtinai didelis druskos kiekis užtikrina, kad niekada nenuskęsite. Tačiau plaukioti negalėsite taip pat – vienintelė išeitis yra plūduriuoti. Dėl savo ypatybių, šioje jūroje negali gyventi jokie gyvi organizmai, augalai ar jūros dumbliai. Viskas, ką galite pamatyti – milžiniški druskos kristalai, kuriais nusėtas tviska jūros krantas. Tikima, kad toks Negyvosios jūros SPA, susidedantis iš druskos bei jūros dumblo, gelbėja nuo chroniškų odos, kvėpavimo ir sąnarių ligų.

Keliaudami link jūros neapsigaukite – taksi vairuotojai gali bandyti jus nuvežti į Vakarų turistams skirtus brangius kurortus. Tačiau, jei neplanuojate išleisti nemažos sumos už priėjimą prie Negyvosios jūros, pasidomėkite vietinių lankomomis vietomis!Egzistuoja ir visiškai laukinių paplūdimių, tačiau sūrų vandenį po maudynių būtina nusiplauti, todėl rekomenduojama rinktis vietinių lankomus kurortus, kur įėjimo kaina yra pastebimai mažesnė. Nepamirškite parodyti kultūrinio jautrumo – nesipuoškite bikiniu, geriau maudynėms rinkitės marškinėlius ir šortus.

Keliaudami nuo Negyvosios jūros, pakeliui aplankykite Loto urvą, įsikūrusį senojo Bizantijos vienuolyno ir bažnyčios griuvėsiuose. Pagal Bibliją tikima, kad šiame urve Lotas paslėpė savo dukras, kai Dievas sunaikino Sodomą ir Gomorą. Vandens mėgėjai taip pat turėtų neaplenkti Hammamat Ma‘in – natūralių karštųjų versmių krioklių peizaže, kur įkurtas SPA kurortas.

Džerašas – didis Graikų - Romėnų palikimas

Įėję per įspūdingą Romos imperatoriaus Adriano arką, pastatytą 129 m. turėsite galimybę pažinti, kaip atrodė senovės Romos miestas! Džerašas yra vienas geriausiai išlikusių senovės Romos miestų po Italijos, kuriame gyvenimas klestėjo dar prie 6 500 metų, ir buvo svarbus Romos imperijos prekybos kelių centras. Dėka sauso klimato, miestas išliko nepaliestas ir mažai pakitęs šimtmečius, atrastas tik prieš šimtą metų. Vaikščiodami ir besimėgaudami vaizdais, kartas nuo karto prisėsdami ant kritusios kolonos, šio senovinio miesto apžiūrai jūs užtruksite apie 3 – 4 valandas.

Įžengus pro Adriano vartus kurie buvo pastatyti miestiečių specialiai prieš imperatoriaus atvykimą šiam pagerbti, jums atsivers vaizdas į hipodromą, kuriame vykdavo karietų lenktybės prieš 15 000 tūkst. žiūrovų. Kadaise Džerašo miestas buvo apsuptas siena, šiuo metu išlikę tik vartai į miestą. Pietiniai vartai veda iš senovinio miesto tiesiai į Amaną, o šiauriniai – Damasko – vartai nukreipti į Damasko miestą Sirijoje.

Viena iš savičiausių erdvių Džeraše – forumas, išsiskiriantis savo forma ir dydžiu, 90 m. ilgio ir 80 m. pločio. 56 kolonos supa klintimis grįstą aikštę, kadaise pripildytą triukšmingų krautuvių, neabejotinai buvusią visuomeniniu ir komerciniu miesto centru. Iš forumo jūs nesunkiai pasieksite Romos panteono karaliaus Dzeuso, arba – Jupiterio, šventyklos likučius, pastatytus 162 m. Nuo šventyklos, esančios ant kalno, atsiveria didingas senovės miesto vaizdas. Kadaise čia vyko aukojimai dievams, o dabar, užmiršę šventas apeigas, driežai kaitinasi saulėje įsitaisę grindinio plyšiuose.

Už keletos metrų nuo Dzeuso šventyklos, jūsų laukia Pietinis Teatras, talpinantis net 5 000 žiūrovų. Viršutiniuose parteriuose akustika vis dar įspūdinga!Forumo šiaurės rytuose yra cardo maximus– pagrindinė miesto gatvė, 800 m. vedanti link Šiaurinių vartų, ir vis dar grįsta autentiškais akmenimis. Pakeliui rasite pagrindinį, ornamentais margintą miesto fontaną, dedikuotą vandens nimfoms. O palypėjus laiptais pamatysite virš Džerašo iškilusią Artemidės šventyklą, dedikuotą miestą globojusiai deivei.

Valdovų malonumų keliu - dykumų pilys

Kharana – viena geriausiai žinomų dykumų pilių, vos 60 km nuo Amano. Gavusi pavadinimą dėl aplinkos, kurią sudaro vien žvyro lygumos, stūksanti nederlingoje ir nesvetingoje dykumų žemėje, pilis yra pripažįstama kaip fotogeniškiausia iš visų dykumų pilių! Šis galingas dviejų aukštų pastatas išties palieka įspūdį – tvirtos sienos sukuria saugią erdvę pilies viduje, į kurią, rodos, nė vėjas negali prasiskverbti.

Nepaisant to, kad pastato konstruktai būdingi karavansarajui, greičiausiai pastatas buvo Damasko elito ir vietos Beduinų susitikimo vieta. Pilies viduje išlikę apie 60 kambarių, kurie pasitarnavo priimant ir apgyvendinant delegacijas. Kai kuriuose kambariuose išlikę išraižyti gipso medalionai byloja apie Mesopotamijos įtaką, taip pat išlikę arabiškos kaligrafijos pavyzdžiai. Pagrindiniame įėjime esantys akmenys su graikiškais užrašais byloja, kad pilis veikiausiai buvo pastatyta Romos ar Bizantijos buvusios imperijos rezidencijos vietoje.

Pastatyta VIII a. prie sezoninio Wadi Batum vandentakio, Qasr Amra tarnavo ir kaip karių saugoma tvirtovė ir kaip Omejadų kalifų malonumų rezidencija, šiuo metu įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Itin gerai išlikusi nedidelė malonumų pilis talpino priėmimų salę ir hamamą. Erdvės turtingai dekoruotos vaizduojamosiomis freskomis, atspindinčiomis sekuliarų to laikmečio meną.

Vonios pastato ir priėmimo salės ekspresyvios freskos yra unikalios ir specifinės islamiškuoju periodu Omejadų laikotarpiu, ypač turint omenyje, kad islame negalima vaizduoti, piešti, gyvos būtybės. Sienų tapyboje randama klasikinių pagoniškų motyvų, bizantiško stiliaus portretų ir medžioklės scenų, gyvūnų ir paukščių atvaizdų kartu su graikiškais ir arabiškais užrašais. Zodiako reprezentacija karštajame kambaryje yra viena iš seniausių išlikusių dangaus žemėlapio piešinių ant kupoliškų lubų.

Dar viena į UNESCO paveldo sąrašą įtraukta - Qasr Al-Mushatta, didžiausi ir ambicingiausi Omejadų valdovų rūmai esantys tik 30 km. nuo Amano į pietus, apsupti 144 m. siena su 25 pusiau apvaliais bokštais, išsiskirianti dėl ryškiai oranžinių plytų. Šie, dalinai rekonstruoti VIII-ojo a. griuvėsiai, yra Omejadų kalifo al- Walid II Žiemos rūmai, deja – neužbaigt, kuomet įpykusi darbininkų minia pastarąjį nužudė. Daugelis fasado drožinių dabar ilsisi Berlyno Pergamo muziejuje, dalį pilies suniokojo žemės drebėjimai, bet milžiniška išorinė siena ir raižyti fasadai vis dar primena tuometę didybę ir grožį.

Įėjus pro didelę arką, dešinėje pusėje yra mečetės griuvėsiai, su akivaizdžiai atstatytu mihrabu. Šiaurinėje sekcijoje išlikę rezidencijų ir skliautinės audiencijų salės likučiai, su aplink išsibarsčiusiomis segmentuotomis kolonomis. Gana neįprasta tai, kad audiencijų salės skliautai buvo pagaminti iš degtų plytų – neįprastų medžiagų tokio tipo statiniams. Nepraleiskite senovinių tualetų (su drenomis), esančiomis salės gale!