TUNISAS

 

 

 

 

 

 

 

Tunisas yra pati šiauriausia Afrikos kontinento šalis. Ji ribojasi su Alžyru ir Libija, o šiaurinius ir rytinius krantus skalauja Viduržemio jūra. Tunise vyrauja Atlaso kalnų virtinės šiaurėje ir Saharos dykuma pietuose. The Grand Erg Oriental yra didžiausios smėlio kopos Tunise. Tačiau, dykuma užima sąlyginai nedidelį šalies plotą. Tunisas sąlyginai nedidelė šalis - 163 610 km²,  o vos 8 valandos kelio skiria Viduržemio jūros paplūdimius nuo auksinių dykumos smėlio kopų. 

Tuniso geografinė įvairovė įtakoja ir klimatą. Ties Viduržemio jūros pakrante vasaros sezonas būna karštas (29 – 35 C) ir sausas, todėl patartina mėgautis saule ir jūra. Rudens sezonu geriau užsiimti aktyvesne veikla, pavyzdžiui aplankyti Saharos dykumą. Nuo spalio vidurio iki gruodžio vidurio temperatūra svyruoja ties 18 – 24 C. Šiuo metu reikėtų nepamiršti ne tik akinių, bet ir skėčio. Žiemos metu temperatūra dar gali pakilti iki 20 C, tačiau naktį ji nukrinta žemiau nulio, be to, tikėtini gausūs lietūs.

 

 

 

 

Tunise naujausiais duomenimis gyvena virš 11 milijonų gyventojų ir net 98 proc. iš jų arabai musulmonai. Šalyje dominuoja arabų kalba; anglų, italų, prancūzų kalbos naudojamos daugiau tarp verslo atstovų. Nepaisant to, kad Tunisas yra buvusi Prancūzijos kolonija, prancūzų kalba bus vis sunkiau susikalbėti keliaujant toliau į šalies pietus.

Nepaisant to, kad Tunisas yra Viduržemio regiono dalis, virtuvė čia – saldi, aštri, riebi, bet įsimintina. Vienas kertinių maisto produktų yra duona, o greit suprasite, kad angliavandeniai čia puikiai derinami su kitais angliavandeniais – pasta su bulvėmis, sumuštiniai įdaryti prancūziškomis bulvytėmis, keptos bulvės ir į pastą sutrintas pipiras, vadinamas kefteji. Vietiniai sako, kad harisa geresnė nei kečupas. Harisa – ugninės paprikos pasta, pagaminta iš serano pipiro, česnako, kalendrų ir kmynų, kuri tiekiama kaip pagardas prie įvairiausių patiekalų. Desertui iš gatvės prekeivio nusipirkite bambaloni – saldžių spurgų, pagardintu cukrumi ir medumi. 

Tuniso žmonės išties labai šilti, malonūs ir ne tiek jau daug skiriasi nuo mūsų – nepaisant to, kad Tunisas musulmoniška šalis, tačiau ji itin liberali ir tolerantiška kitų kultūrų asmenims. Tačiau nuvykę į nuo pagrindinių centrų nutolusias vietoves nenustebkite išvydę kavines skirtas tik vyrams, kadangi kaimų vietovėse vis dar vyrauja konservatyvus požiūris ir lyčių atskyrimas.

Tačiau viena iš puoselėtinų ir nekintančių vertybių tiek labiau urbanizuotose Tuniso vietose tiek kaimuose yra šeimos puoselėjimas. Tunise kaip ir daugelyje arabų šalių egzistuoja itin glaudūs ryšiai tarp giminaičių. Nei vienas asmuo niekada neliks vienas – kiekvienas individas yra pavaldus savo artimiausiems giminės nariams. Mažesnėse gyvenvietėse tiek gimines tiek kaimynus sieja glaudūs ryšiai. Daugelis namų net neturi numerių. Jų ir neprireikia, nes laiškanešiai visus pažįsta.

 

 

 

 

 

Keliaudami po Tunisą visada turėkit po ranka popierinių servetėlių. Jų gali prireikti net ir moderniuose viešuosiuose tualetuose, kuriuose vietoj trisluoksnio kvepiančio popieriaus rasite vandens žarną, skirtą apsiprausti.

Šiek tiek istorijos

Tunisas kadaise buvo berberų gyvenvietė, kurios gyvavimą dar 4 a. pr. Kr. patvirtina istoriniai šaltiniai. Tunisas buvo viena pirmųjų gyvenviečių, kuri pateko į kartaginiečių kontrolę ir tapo satelitiniu Kartaginos miestu. Dėl patogios geografinės padėties Tunisas tapo patrauklus įvairiausioms tautoms – Tuniso laikas nuo laiko užimdavo įvairiausios tautos. Finikiečiai buvo pirmieji įsikėlę į Tuniso žemes ir pavertę jas prekybos centru. Kartaginai ėmus silpnėti vertingas žemes užėmė romėnai atnešę ir krikščionybę, vėliau sekė bizantiečiai, kuriuos VII a. pakeitė musulmonai arabai. Nuo tada Tuniso žemėse įsitvirtino islamas. Vėliau įvairios imperijos buvo užėmusios Tunisą, galiausiai, prasidėjus kolonializmo laikotarpiui, neatlaikęs didelio politinio spaudimo 1881 m. Tunisas priėmė Prancūzų protektoratą.

 

Netrukus prasidėjo judėjimai už laisvą, nepriklausomą ir modernų Tunisą. Konstitucijos partija su lyderiu Habib Bourguiba priešaky, kartu su nauju itin entuziastingu darbininkų judėjimu nepailstamai vedė visuomenę į šalies nepriklausomybę ir 1957 m. Tunisas pasiskelbė nepriklausoma respublika, o H. Bourguiba tapo pirmuoju prezidentu. Naujasis šalies vadovas kaip reikiant modernizavo visuomenę pakeisdamas moters vaidmenis visuomenėje - iš užsidariusių namų šeimininkių moterys tapo išsilavinusiomis visateisėmis visuomenės veikėjomis. Taip pat buvo uždraustos suplanuotos santuokos, poligamija ir moterų dengimąsis akademinėse institucijose. H. Bourguiba laikais sekuliarus nacionalizmas buvo prioritetas – kartą prezidentas net išdrįsęs išgerti apelsinų sultis nacionalinėje televizijoje Ramadano metu.

 

 

 

 

 

Patarimai tyrinėjant vietinę kultūrą

Jei jums pasisekė būti pakviestam į tunisiečių namus palikite suplyšusias kojines namuose – prieš įžengiant į šeimininkų valdas greičiausiai būsite paprašytas nusiauti. Nepamirškite atsinešti dovanėlių. Tiks įvairios smulkmenos, kaip riešutai, vaisiai, pyragėliai, gėlės ir saldainiai, įteikiami namų šeimininkei. Vis dėlto, jei jus pakvietė pasisvečiuoti itin konservatyvi šeima gali būti, kad šeimininkės ir nepamatysite, kadangi senąsias tradicijas puoselėjančiose šeimose susitikimo ar švenčių metu įprasta vyrų grupes atskirti nuo moterų.  Alkoholinių gėrimų patartina vengti, nebent žinote, kad šeimininkai juos vartoja. Nenustebkite, jei įteiktos dovanos bus nuneštos ir padėtos atokiau – Tunise įprasta neatplėšti atneštų lauktuvių.  

 

Tradiciškai maistas tiek tunisiečių namuose tiek tradiciniuose restoranuose patiekiamas ant stalų, kurie vos siekia kelius, todėl tinkama apranga, uždengianti kojas, itin svarbi. Be abejo, šiandieną restoranai jau prisitaikę prie europietiškų standartų, bet juk taip įdomu pažinti kitokią, mums svetimą kultūrą. Prieš pateikiant maistą ant stalo bus pastatytas dubuo, kuriame galėsite nusiplauti rankas. Nors ir būsite labai išalkę, nepulkite valgyti, kol šeimininkas nepašventino maisto.   

Tradiciškai visi susirinkę valgo iš bendro dubens. Nemėginkite gudrauti ir pasiekti apetitingiau atrodantį maistą iš tolimesnio lėkštės krašto  - tai nepagarbu. Valgykite maistą iš to dubens krašto, kuris atsuktas į jus. Galiausiai, šeimininkai pasirūpins, kad garbingi svečiai gautų skaniausius kąsnelius. Stalas, be pagrindinio patiekalo, greičiausiai bus nukrautas įvairiomis gėrybėmis – atminkite, kad viso maisto paragavimas laikomas geromis manieromis. Nepaisant to, ar valgysite su stalo įrankiais ar rankomis, visada valgykite dešine ranka.  

 

   

 

Nepamirškite, kad Tuniso gyventojai vertina žmones pagal aprangą, kas mūsų kultūroje yra priimta suvokti kaip neteisingas žmogaus vertinimas! Tačiau tai nereiškia, kad tunisiečiai yra „tušti“  ar materialistiški žmonės, anaiptol – atsipalaiduokite ir nepaisant to ar keliaujate į svečius ar į verslo susitikimą nebijokite pasipuošti. Juk taip iškart jausitės pakiliau ir šventiškiau.

Bendraudami su vietiniais pastebėsite, kad turite mažiau asmeninės erdvės nei Vakarų šalyse. Normalus atstumas tarp besikalbančių nepažįstamųjų yra per išties rankos ilgį. Visgi kalbant su priešingos lyties asmenimi galite laikytis ir didesnio atstumo. Nepaisant to, kaip arti stovite pašnekovo, susilaikykite nuo draugiškų paplekšnojimų per petį jei tai nėra geras jūsų pažįstamas. Apsiribokite tik rankos paspaudimu. Tiesioginis akių kontaktas yra laikomas pagarbos ženklu pašnekovui, nebent kalbate su gerokai vyresniu ar viršesniu asmeniu.

    

 

 

 

Ko nepraleisti pro akis

Kaip ir daugelyje šalių, senamiestis yra ta vieta, kurioje slypi daugiausiai autentiškos kultūros pavyzdžių ir patirčių. Tyrinėjant Tuniso sostinės Tuniso senamiestį geriau ne šiaip vaikščiokite, bet doolesha (Tuniso dialekto žodis) – lėtai klaidžiokite savo malonumui senomis Tuniso senamiesčio gatvelėmis. Vietiniai teigia, kad tai vienintelis būdas pajusti tikrąją Tuniso dvasią. Čia rasite nuo hamamų, mečečių iki senovinių religinių mokyklų – madrasų, dekoruotų dailiomis plytelėmis, raižytomis tinko ir marmuro kolonomis. Jei Tunise keliaujate vasaros metu, medina yra puikus pasirinkimas pasislėpti nuo kaitrios saulės – siaurose gatvelėse vyrauja vėsa, o žiemą atvirkščiai – yra pakankamai šilta.

Rytas yra geriausias metas pasivaikščioti po senamiestį. Vėliau pagrindinės Rue de la Kasbah ir Rue Jamaa Ezzitouna gatvelės taps sausakimšos. Nepraleiskite vienų gražiausiomis laikomų restauruotų gatvių - Rue Sidi Ben Arous, Rue Dar El Jeld ir Rue du Pacha – jose gausų didingų pastatų ir mauzoliejų. Zitouna mečetės šiaurėje rasite vienus didžiausių turgų - Souq El Attarine ir Rue du Tamis.

   

 

 

 

Tačiau jei jūsų nedomina didieji miestai, keliaukite į Tuniso pietus, Djebel Dahar regioną, kur jau tūkstantmečius požeminiuose namukuose įsikūrę vietinės berberų gentys. Į kraterius panašiose vietose, uolose įrengti namai saugo ir nuo alinančių karščių ir nuo atšiaurios žiemos. Nemažai tokio tipo namų rasite aplink Matmata vietovę, kuri  itin išpopuliarėjo po to, kai joje buvo filmuojami Luko Skywalker namai 1977 m. filme „Žvaigždžių karai“.

   

 

 

 

 

 

 

Norint įsirengti namą pirmiausia reikėdavo iškasti gilę ir plačią duobę, kas nebuvo itin sudėtinga padaryti net įrankiais, skirtais dirbti rankomis, nes žemėse vyravo minkštas smiltainis. Iškasus duobę, gyvenamosios patalpos buvo imamos kasti sienose, o duobė tarnavo kaip kiemas. Tokie namai vadinami trogloditais. Deja, pastaraisiais metais asmenų, gyvenančių šiuose išskirtinio stiliaus namuose itin sumažėjo. Tačiau jei vis dėlto užsuksite pasižvalgyti po gyvenvietę, nepamirškite arbatpinigių vietiniams, kurie mielai aprodys jums savo namus.

 

 

 

 

Norintiems susipažinti su istorine Kartagina ir jos architektūra, siūlome apsižvalgyti po Tuniso priemiestį. Kartaginos griuvėsiai byloja apie karingą regiono istoriją – Kartaginą ne kartą buvo bandoma sunaikinti, o kadaise Romos senatorius Kato Vyresnysis netgi liepęs sunaikinti šį miestą. Nepaisant to, kad itin mažai paminklų išlikę iš istorinės Kartaginos gyvenvietės ir Romos imperijos laikotarpio, čia vis dar galite pasivaikščioti po II a. statytas Antonijaus pirtis, Tophet šventyklą, skirtą Baal Hammon ir Tanit dievybėms.

Tophet pavadinimas kildinamas iš hebrajiško žodžio, skirto apibūdinti deginimo vietai. Nors daugelis vietų priklauso vėlyvesniajam Romos laikotarpiui, egzistuoja ir Punų Kartaginos liekanų, pavyzdžiui Hanibalo apskritis – Hanibalo Barca, kuris laikomas vienu geriausių per visą istoriją karvedžių.  Apylinkėse yra ir keletas muziejų - vienas turtingiausių savo kolekcija ir labiausiai vertinamų visame Viduržemio regione yra Bardo nacionalinis muziejus.

 

 

 

Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas didžiausias Šiaurės Afrikoje El Jem amfiteatras, talpinantis net 35 000 žiūrovų. III a. pastatytame koliziejuje kadaise vykdavo gladiatorių kovos. Įspūdingas statinys pastatytas vien tik iš akmenų blokų, be jokių pamatų. Kartą metuose koliziejus atgyja ne nuo turistų klegesio, o nuo klasikinės muzikos – čia rengiamas International Symphonic Music Festival, suburiantis orkestrus iš įvairiausių pasaulio šalių.

 

Jei keliaujant Tunise jūsų tikslas yra auksinio smėlio paplūdimiai, krištolinis vanduo ir aukštos palmės – Djerba sala yra puikus pasirinkimas. Pagrindinė traukos vieta - Houmt Souk, kuriame rasite daugybę tradicinių rankų darbo dirbinių ir suvenyrų. Homero epinėje poemoje „Odisėja“, Djerba buvo apibūdinama kaip lotoso  valgytojų sala.  Vos 500 kv.m.  plote rasite ne tik muziejų, bet ir aktyvių pramogų – jodinėjimą žirgais, Blue Dolphin Dive Centre galėsite panardyti su delfinais, o Animalia susipažinti su krokodilais.

Ištroškę įsimintinos architektūros vaizdų neturėtų aplenkti Kairuano. Tai ketvirtas švenčiausias miestas islame. Miestą itin pamėgę išskirtinių kilimų ieškotojai, kadangi Kiruane galima rasti išskirtinės kokybės dirbinių. Kairuano medina viena geriausiai išsilaikiusių Tunise. Čia taip pat rasite seniausią Šiaurės Afrikos regione Didžiąją mečetę, pastatytą 672 m. Deja, ne musulmonams neleidžiama apsilankyti viduje, tačiau pro dažnai atviras duris galima žvilgtelti į vidų.

Jei domina nepamirštamos interjero detalės, apsilankykite Kirpėjo Mečetės komplekse, kuriame yra madrasa bei mauzoliejus. Mečetė gavo savo pavadinimą nuo legendos, kurioje pasakojama, kad Sidi Sahab nuolat su savimi nešiodavęsis keletą pranašo Mahometo barzdos plaukų iš  pagarbos jam. Sidi Abed el Ghariani kapavietėje, įrengtoje vietiniam šventajam, gyvenusiam XIV a. galėsite pasigrožėti puikiai išsilaikiusiomis medžio ir stiuko dekoro lubomis bei gausiai dekoruotu vidiniu kiemu.

1 foto.jpg
3 foto.jpg
2 foto.jpg
6 foto.jpg
5 foto.jpg
4 foto.jpg
7 foto.jpeg
8 foto.jpg
9 foto.jpg
11 foto.jpg
10 foto.jpg
12 foto.jpg
13 foto.jpg
14 foto.jpg
15 foto.jpg
16 foto.jpg
20 foto.jpg
19 foto.jpg
21 foto.jpg
23 foto.jpg
22 foto.jpg
24 foto.jpg
26 foto.jpg
25 foto.jpg
27 foto.jpg
28 foto.jpg