Pavasario paskaitų ciklas: Artimųjų Rytų kultūros bruožai
KATARAS
Ką žinome apie Katarą?
Kataras – nedidukė, vos 11,586 km² suvereni valstybė, nepriklausomas Emyratas, įsikūręs Arabijos pusiasalio Rytuose, Azijoje. Ši šalis ribojasi su Saudo Arabija ir turi jūrų sienas su Bahreinu, Iranu ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Kataras nors ir maža, bet stebinanti valstybė - vietiniai čia pila kondensuotą pieną į arbatą, o litras vandens kainuoja daugiau nei litras benzino, visoje šalyje neauga medžiai, o kai kurie vietiniai augina gepardus ar pitonus kaip naminius gyvūnėlius.
Katare gyvena apie 2,67 milijono žmonių, tačiau katarai savo šalyje sudaro mažumą. 2017 m. duomenimis, katarai sudarė vos apie 12 proc. populiacijos, tuo tarpu indai apie 25 proc., taip pat sparčiai auga Nepalo, Bangladešo ir Filipinų populiacijos šalyje. Pagrindinis tokios statistikos veiksnys yra tarptautinės darbo sutartys, kurias Kataras pasirašo su pasirinktomis šalimis. Emyratas taip pat yra viena labiausiai pasaulyje urbanizuotų šalių – net 97 – 99 proc. gyventojų įsikųrę miestuose.
Kataras yra emyro valdoma monarchija. Nuo 2013 m. Kataro emyru yra Tamim bin Hamad al – Thani. Šeimoje Tamim yra ketvirtas vaikas, tačiau emyru tapo po to, kai vyresnysis brolis Jasimas atsisakė sosto. Tamimas yra pirmasis Kataro valdovas, kuris užėmė valdžią be perversmo. Emyras itin daug prisideda skatindamas sportą, kaip integralią šalies mentaliteto dalį. Jo dėka šalyje organizuojamos įvairios sporto varžybos, Emyras taip pat yra Tarptautinio Olimpinio Komiteto narys ir Nacionalinio Olimpinio Komiteto pirmininkas.
Tamimo politika diplomatiška – šis eina savo tėvo, Hamid bin Khalifa al – Thani pėdomis. 9 deš. viduryje emyrui Hamidui užėmus sostą prasidėjo nuosaikaus liberalizmo fazė – buvo įkurta al-Jazeera televizija, moterys gavo teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, sukurta pirmoji rašytinė konstitucija.
Pastaruosius dešimtmečius Kataras patyrė tikrą ekonomikos šuolį. Besitęsiantis ekonominis augimas leido užsitikrinti Katarui vietą turtingiausių pasaulio valstybių sąraše ir skirti lėšų šalies plėtrai, o biudžeto pajamos, išaugusios dėl naftos ir gamtinių dujų išteklių šalyje, pakėlė Katarą į antrą vietą pasaulyje pagal gyventojų uždirbamas pajamas. Iki šalyje atrandant naftą, Kataras garsėjo perlų medžiokle ir prekybos jūra. Šalies infrastruktūra taip pat patyrė pakilimą, kuriai valstybės valdžia nepagailėjo 30 milijonų. Tarp pagrindinių projektų puikuojasi Ašgalo greitkelis, Naujojo Uosto projektai. Dar 2014 m. buvo atidarytas Hamad tarptautinis oro uostas, kuris yra 9 -tas didžiausias pasaulyje oro uostas, kasmet susiduriantis su 50 milijonų keleivių!
Kataro vėliava savo dizainu itin panaši į Bahreino vėliavą, tik nesumaišykite! Kataro vėliavą sudaro balta ir kaštoninė spalvos (Bahreino vėliavoje yra balta ir raudona spalvos), atskirtos 9 trikampiais, kurie simbolizuoja Katarą kaip 9-tą šalį, įsitraukusią į Persijos įlankos „susivienijusius Emyratus“ 1916 m. pasirašius Kataro – D. Britanijos sutartį. Kaštoninė spalva reprezentuoja katarų kraują išlietą karuose, o balta – taiką.
Doha – Kataro perlas
Kataro sostinė Doha yra neabejotinas šalies administracinis, kultūrinis, finansinis centras, išaugęs iš žvejybos ir perlų medžioklės uosto al – Bida, kuris, XIX a. pab. turėjo vos 12 000 gyventojų.
Miesto ekonomika klestėjo dėl randamų perlų kiekio, o XX a. pr. judrus uostas turėjo apie 300 perlus transportuojančių laivų. Tačiau perlų pramonę pakeitė pajamos, gaunamos iš XX a. vid. rastos naftos. Miestas augo ir vystėsi lyg ant mielių – vieno ar dviejų aukšto namus iš akmenų, purvo ar medžio ėmė keisti daugiaaukščiai apartamentai ir biurai, puošnios vilos, moderni infrastruktūra.
Dohos pakrantę puošia grakščiai išlinkęs kelias, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama. Nors naftos ir dujų pramonė dominuoja vietos ekonomikoje, žvejyba ir prekyba uostamiestyje vis dar užima garbingą vietą. Tiesa, vietos populiacija čia spalvingesnė nei jaukesniuose šalies vietovėse – katarų Dohoje mažuma, miesto pobūdis panašus į kitus Persijos įlankos didmiesčius, todėl nenustebkite, kad miesto centre restoranų ir parduotuvių rinka yra užvaldyta iš Bangladešo, Indijos, Filipinų ir Irano atkeliavusių imigrantų.
Medžioklė su sakalais yra populiarus sportas ir neatskiriama gyvenimo dalis Katare jau daugybę kartų. Sakalo auginimas yra laikomas aukšto statuso simboliu, todėl tradiciškai paukščiai visada keliauja po pasaulį šalia savo šeimininkų.
Taigi, jei nenorite savo augintinio palikti namuose, siūlome jums rinktis Qatar Airways – šių oro linijų keleiviams suteikiama galimybė pasiimti į lėktuvo saloną savo sakalus ir keliauti su jais! Be abejo, sparnuotasis keleivis turi turėti galiojantį pasą.
Vieno skrydžio metu lėktuve galima skraidinti iki šešių sakalų. Tačiau neseniai žiniasklaidoje pasirodė straipsnis, kuriame buvo rašoma, jog Saudo Arabijos princas lėktuve užsakė 80 vietų, kad galėtų keliauti drauge su visais aštuoniasdešimčia savo sakalų!
Papročiai, kuriuos turite žinoti
Svečiuodamiesi Katare netruksite pastebėti, kad gyvenimo ritmas čia laisvas ir nepavaldus laikui. Darbo tempas čia lėtesnis, nei kad yra pripratę Vakarų gyventojai. Todėl jei esate tvarkos ir punktualumo maniakas nepamirškite, kad Katare vertėtų gyventi vietinių ritmu - nederėtų skubėti nei patiems, nei skubinti kitų.
Laiko sąvoka Katare yra suprantama gana lanksčiai netgi verslo pasaulyje. Verslo pietūs tikrai neapsiriboja valanda, o verslo derybų progresas Vakarų atstovams dažnai tampa nepakeliamai lėtas. Įsiminkite, kad vėlavimas Katare nėra toks įžeidžiantis kaip Vakarų kultūroje, todėl susitikimo metu geriau nežvilgčiokite į laikrodį ir neskubinkite įvykių. Viskas, ką galite padaryti – priimti vietinę kultūrą!
Aprangos kodas Katare įprastas ir kitoms musulmoniškos šalims – turėtumėte pasirinkti kuklią aprangą – moterims nebūtina dėvėti nei abajos (ilgo tamsaus apdaro, dengiančio visą moters kūną), nei dengti plaukus skara. Ir vyrai ir moterys turėtų dėvėti pečių ir kelių neatidengiančius drabužius, moterims, pageidautina, uždengti rankas žemiau alkūnių. Tačiau, jei neplanuojate palikti viešbučio patalpų, apranga gali būti laisvesnė.
Politinės ir religinės temos visuose kraštuose dažniausiai būna aptarinėjamos tik tarp artimiausių asmenų, stengiantis išvengti nereikalingų konfliktų. Ne išimtis ir Katare. Stenkitės su vietiniais negvildenti šių dviejų temų ar rodyti nepagarbos. Katarai taip pat netoleruos kritikos jų Emyrui – už tai galite būti nubausti laisvės atėmimu!
Kataras yra musulmoniška šalis, besilaikanti šarijos teisės. Jei laikysitės vietos įstatymų, turėsite įsimintinas atostogas! Nors kai kurie keliautojai mėgsta į keliones įsidėti užkandžių nepamirškite, kad jūsų lagaminai bus apieškoti oro uoste, todėl tarp daiktų neturėtumėte vežtis maisto, turinčio kiaulienos apraiškų, alkoholinių gėrimų, taip pat pornografinio turinio bet kokia forma, ar narkotinių medžiagų. Jei keliaujate Ramadano mėnesiu, jums tikrai neprivalu laikytis pasninko nuo aušros iki saulėlydžio, tačiau gerbdami vietines tradicijas turėtumėte susilaikyti nuo valgymo ir gėrimo viešumoje. Ne musulmonams yra skirtos specialios kavinės, kuriose galėsite užkąsti bet kuriuo laiku.
Jei po Katarą nuspręsite pasižvalgyti savarankiškai, turėkite omenyje, kad Katare visiems atvykėliams leidžiama vairuoti septynias dienas nuo atvykimo į šalį, naudojant nacionalinį vairuotojo pažymėjimą. Tačiau po 7 dienų turėsite įsigyti laikiną Kataro vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki jūsų vizito Katare pabaigos. Jei turite tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, šis Katare galios 6 mėn. po jūsų atvykimo ir atskirų licencijų šiam laikotarpiui nereikės. Daugiau informacijos galite rasti: http://portal.www.gov.qa
Vis dėlto, vairavimas Katare gali tapti tikru iššūkiu dėl greit besikeičiančių šviesoforo šviesų, nesuskaičiuojamų žiedinių sankryžų ir vietinių dažnai pamirštamo posūkio signalo. Likite saugūs ir geriau keliaukite vietiniais taksi.
Svečiuojantis kitoje šalyje, nepavykstant susikalbėti dažniausiai imame naudoti įvairiausius gestus. Jei netrokštate pabuvoti už grotų ar gauti baudą, nerodykite „taikos“ ženklo ir be abejo – viduriniojo piršto. Niekada nekvieskite kataro pirštu – tokį gestą vietiniai naudoja pašaukti šuniui! Katare ne taip, kaip pavyzdžiui Jordanijoje, vietiniai ne taip lengvai spaudžia ranką užsieniečiams. Turėtumėte palaukti, kol vietinis jums išties ranką. Jei esate vyras, niekada pirmas netieskite rankos priešingos lyties asmeniui.
Kaip ir daugelyje arabų šalių, jei keliaujate su savo antrąja puse, net jei esate susituokę, turėtumėte vengti demonstruoti savo jausmus viešumoje. Pasilikite bučinius, apsikabinimus ar glaustymusis privačiam viešbučio kambariui. Tačiau laikytis už rankų viešumoje leidžiama, o dideliame mieste tai tikrai padės nepasimesti vienas nuo kito!
Katarai atviri žmonės. Jiems visada labai įdomu pažinti atvykėlius ir sužinoti daugiau apie jų šalį, todėl būkite pasiruošę sulaukti kvietimo apsilankyti vietinių namuose. Visada pravartu turėti su savimi kelias asmenines šeimos nuotraukas, kad greičiau pralaužtumėte ledus! Atsisakyti pasisvečiuoti – išties nemandagus gestas. Jei atsisakysite, tai gali užtraukti gėdą jus kvietusiai šeimai ir būkite tikri – antro pakvietimo niekad nebesulauksite. Jei nuspręsite priimti kvietimą, būtinai nusiaukite prieš įžengiant į namus. O nusiavę batus niekada neatkiškite padų į priešais sėdintį – tai įžeidimo ženklas. Viešumoje taip pat neturėtumėte ištiesti kojų taip, kad padai būtų atsukti į žmogų.
Vienas pagrindinių turisto atributų – fotoaparatas. Iš kelionės visada norisi parsivežti kuo daugiau nuotraukų, kurios primintų nuostabią kelionę. Bet Katare turėtumėte išlikti budrūs prieš fotografuojant. Jei fotografuojate žmones pasistenkite atsiklausti ir gauti jų leidimą. Ypač tai galioja fotografuojant šalies moteris! Nepatartina fotografuoti ir pramoninių ar vyriausybinių pastatų, karinių bazių.
Jei yra galimybė, būtinai šalia savęs turėkite Google Maps ar kitokią žemėlapių programėlę telefone. Dauguma viešbučių ar kitų vietų paprasčiausiai neturi adresų. Tiek vietos gyventojai, tiek šalies lankytojai įprastai vadovaujasi įvairiais mieste esančiais orientyrais – žymesne sankryža, prekybos centru ar lankytinais objektais. Taip pat turėkite omenyje, kad gatvės vaizdo (street view) paslauga Katare nepasiekiama. Naudingų žemėlapių galite rasti paieškoję Qatar Geoportal, bet šie žemėlapiai veikia lėčiau nei Google Maps.
Ką aplankyti?
Kataras – tikra futbolo šalis! Atvykus į Katarą galėsite nesunkiai pakliūti į varžybas, vykstančias viename iš daugelio stadionų. Kataro Nacionalinė futbolo lyga, įkurta 1963 m. ir susidedanti iš 14 komandų, yra Artimųjų Rytų čempionai. Taip pat, Kataras 2022 m. turės garbę surengti FIFA Pasaulio Taurės čempionatą!
Doha – nepaliaujamai modernėjanti šalies sostinė, tačiau norėdami pažinti vietinę kultūrą užsukite į Sūk waqif - jau mažiausiai 1000 metų gyvuojantį turgaus pastatą, kuris nukels jus laiku į praeitį.
Klaidžios gatvelės, mūsų nosims neįprasti kvapai ir dailūs tekstilės gaminiai leis pasijusti lyg kitame pasaulyje. Neveltui egzistuoja posakis, kad tikrąją kultūrą pažinsi tik apsilankęs vietiniame turguje! Sūk Waqif, kas išvertus iš arabų kalbos reiškia „stovintis turgus“ stūkso vietoje, kurioje kažkada tekėjo upė. Tačiau šiai išdžiuvus, upės vagoje beduinai ir vietiniai gyventojai ėmė prekiauti savo gaminiais ir galvijais.
Lankydamiesi turguje neapsiribokite tik tradiciniais patiekalais ir drabužiais. Būtinai užsukite į sakalų turgų. Katare sakalo turėjimas simbolizuoja galią. Lonely Planet teigimu, geriausias laikas apžiūrėti šiuos paukščius yra ketvirtadienio vakaras – būtent tada renkasi daugiausia pirkėjų, kurie akylai apžiūrinėja sakalus, ramiai tupinčius ant turėklų, kurių galvas puošia juodi odiniai gobtuvai dengiantys akis tam, kad paukščiai nebūtų pabaidyti. Padiskutuokite su vietiniais apie sakalus ir suprasite, kodėl medžioklė sakalais buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo Artimuosiuose Rytuose sąrašą.
Vienas iš privalomų pamatyti objektų – Islamo meno muziejus. Architekto I. M. Pei užgaida, pastatas iškilo atskiroje saloje tam, kad jokie kiti pastatai (esami ir net būsimi) neužgožtų muziejaus didybės. Pastatytas ant pačios pakrantės muziejus kuria iliuziją lyg plauktų ant vandens. Muziejus gali pasigirti viena didžiausių pasaulyje islamo meno kolekcijų, surinktų iš trijų žemynų. Čia rasite eksponatų iš Kinijos, Ispanijos ar Indijos, kurie datuojami nuo VII a., taip pat muziejuje rengiamos ir šiuolaikinio meno parodos. Galiausiai, pats pastatas yra tikras architektūros šedevras – kiekviena pastato interjero ir eksterjero detalė yra apgalvotas islamo meno pavyzdys. Neveltui architektas I. M. Pei net 6 mėnesius keliavo po Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos šalis norėdamas geriau įsisavinti islamo architektūrą ir perteikti ją muziejaus pastatu.
Kataro Perlas – žmogaus išmone sukurta sala, kurioje galėsite pasilepinti prabanga. Tačiau jei norite prisiliesti prie senosios Kataro kultūros, išbandykite perlų žvejybą. Net iki 1940 – jų pagrindinė Kataro pramonės šakų buvo perlų žvejyba. Persų įlankos šalių perlai buvo vertinami netik arabų, bet ir romėnų. Perlų ieškotojai sunkiai dirbo stengdamiesi aprūpinti vis didesnį perlų poreikį dar 2000 m.pr. Kr.
Žvejai dirbdavo vasaros sezonu tarp birželio ir rugsėjo. Ruošdamiesi perlų medžioklei narai apsirišdavo savo kojas stora sunkia virve, kad būtų galima giliau panirti, o juosmenį kita virve, kad partneris likęs valtyje galėtų narą ištraukti. Vienintelė turima įranga buvo mediniai nosies užspaustukai, pirštų gaubtai ir, žinoma, austrių krepšys. Šis darbas buvo pavojingas, juk narai neturėjo jokių deguonies atsargų, todėl turėdavo sulaikyti kvėpavimą kelioms minutėms. Žvejai panirdavo apie 100 metrų ir peiliu lupdavo austres nuo akmenų.
Šiandieną, po naftos atradimo, perlų medžioklė liko tik kultūrinė tradicija, tačiau ne pragyvenimo šaltinis. Kasmetinis Kataro laivyno festivalis pagerbia perlų žvejybos tradiciją rengdami 3 dienas trunkantį perlų žvejų konkursą.
Katara – ne šiaip muziejus, o visas miestelis, skirtas Kataro kultūrai! Šis pavadinimas miesteliui buvo suteiktas dėl istorinių aplinkybių – iki XVIII a. Kataro Emyratas buvo vadinamas tiesiog Katara. Čia rasite visko ir apie viską – nuo modernaus meno galerijų, teatro, koncertų, konferencijų salių iki jachtomis užpildytų uostų, kino salių, operos teatro bei tradicinio sūk - turgaus. Čia vyksta įvairiausi festivaliai – vieni didžiausių yra Europos džiazo festivalis bei Tradicinių Dhow – Arabijos pusiasalio regione naudotų laivų – festivalis.
Kataroje modernumas susiduria su praėjusios eros vaizdiniais. Miestelio brangakmenis – amfiteatras, apjungia klasinės Graikų teatro ir islamo meno tradicijas. Amfiteatras talpina net 5000 žmonių, o nuo aukščiausių eilių atsiveria puikus vaizdas į Persų įlankos vandenis.
