09.06

​

Islamo keramika

Susipažinti su unikaliais islamo pasaulio keramikos bruožais, stiliais ir siužetais istorinėje perspektyvoje kviečia lektorė Milda Petkauskaitė

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

09.13

​

Kaligrafiti

Kaligrafija, vienas reikšmingiausių islamo kultūros pasiekimų, šių dienų kontekste įgauna naujas prasmes ir formas. Jungiant grafiti, kaligrafiją ir tipografiką randasi naujos islamiškos kultūros išraiškos formos. Paskaitoje susipažinsime su šios meno formos atsiradimu ir pagrindiniais menininkais.

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

09.20

​

Šams al-maʿārif: uždraustasis Al Būnio viduramžių grimuaras

Paskaitoje kalbėsimės apie uždraustąją XIII a. arabų magijos knygą Šams al-maʿārif („Gnozės saulė“), parašytą alžyriečio matematiko, filosofo ir sufijaus Ahmedo Al Būnio (Aḥmad al-Būnī, m. 1225). Šis grimuaras lig šiol šiurpina ortodoksiškai nusiteikusius musulmonus ir dažnai laikomas prakeiktu bei iššaukiančiu piktąsias jėgas. Kita vertus, nuo pat atsiradimo ši knyga yra tapusi vienu svarbiausių ezoterizmo vadovėlių, masinančių viso pasaulio mistikus. Bandysime išsiaiškinti, kas lėmė šio teksto mistiškumą ir lig šiol kelia baimę dievobaimingiems tikintiesiems.

Lektorė: Dokt. Ina Kiseliova

​

​

​

09.27

​

Korano kodifikavimas

Koranas – musulmonų šventraštis, kuris suvokiamas kaip tiesioginis Dievo žodis. Tačiau Korano kanoninis leidinys turi kontroversišką užrašymo istoriją, kuri tesėsi maždaug nuo 650 iki 710 metų. Paskaitoje aptarsime, kaip vyko Korano surinkimas į knygą ir kokios istorinės aplinkybės sąlygojo Korano kodifikavimą bei kanonizavimą.

Lektorė: Dokt. Maritana Larbi

​

​

​

10.04

​

Islamo okultiniai mokslai

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos okultiniai mokslai buvo kruopščiai reabilituoti kaip esminis Vakarų intelektualinės ir kultūrinės istorijos nuo Antikos iki šių dienų elementas ir viena pagrindinių moderniųjų mokslų ištakų (Melvin-Koushki 2017). Visgi taisant orientalizmo bei kolonializmo padarytą žalą  ir valant islamą nuo visko, kas „neortodoksiška“, islamo okultiniai mokslai liko nuošalyje ir lig šiol tebėra priskiriami pseudomokslams ar folkloro sričiai. Taip apeinamas faktas, kad islamo pasaulyje okultinės praktikos buvo mokslinio-dvasinio elito, o ne liaudies užsiėmimas ir ignoruojama islamo okultinių mokslų paveika ne tik islamo ezoterizmo, bet ir Vakarų okultinės bei gamtos filosofijos raidai. Paskaitos metu apžvelgsime islamo okultinių mokslų raidą, specifiką ir glaudžius persipynimus su sufizmu. 

Lektorė: Dokt. Ina Kiseliova

​

​

​

10.11

​

Garbės nužudymų ir garbės sąvokos problematika Artimuosiuose rytuose

Žudymas dėl garbės yra praktika, kurioje asmuo, dažniausiai moteris, yra nužudoma dėl įtarimų ar fakto, kad ji pažeidė socialines, kultūrines ar religines normas, kuriomis remiasi šeima ar bendruomenė. Šie pažeidimai gali būti susiję su nepriimtinu seksualiniu elgesiu, santykių pasirinkimu, išteklių valdymu ar kokiais nors veiksmais, kurie, manoma, pažeidė šeimos ar bendruomenė garbę ar reputaciją. Paskaitos metu sužinosite, kaip garbės žudymas yra matomas islame ir kokių padarinių ši praktika sukelia visuomenėje.

Lektorė: Dokt. Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė

​

​

​

10.18

​

Artimųjų Rytų šokio tradicijos: istorinė ir stilistinė perspektyvos

Rytietiškas arba pilvo šokis XX a. antroje pusėje tapo stereotipiniu ir kontraversišku Artimųjų Rytų regiono simboliu. Problemiškų šio fenomeno raidos, transformacijos, globalizacijos ir akultūracijos Vakaruose aspektų aptarimas leidžia pažvelgti į šį reiškinį iš skirtingų perspektyvų, atskleidžiant jo įvairialypiškumą ir sudėtingumą.

Dr. Kristina Dolinina

​

​

​

10.25

​

Ramadano genezė ir tradicijos

Ramadanas – visiems žinomas musulmonų pasninkas, kuris trunka visą mėnesį. Atlikti pasninką – vienas iš penkių islamo ramsčių, Dievo įsakų. Paskaitoje atsakysime į klausimą, kaip, kada ir kodėl atsirado šis įsakas, ir kaip musulmonai Ramadaną švenčia nūdien.

Lektorė: Dokt. Maritana Larbi

​

​

​

11.01

​

Poligamija ir jos iššūkiai šiandieninėje visuomenėje

Islame poligamija laikoma praktika, kai vienas vyras tuo pačiu metu gali turėti daugiau nei vieną žmoną. Ši praktika remiasi islamo religija yra pagrįsta Koranu bei Hadisais, kurie yra islamo teisės šaltiniai. Poligamija Korane paminima kaip galimybė, bet ne kaip privalomas reikalavimas, ir yra siejama su geros valios ir sąžinės laikymusi. Šiandien poligamija kelia daug kontroversijų ir yra suvokiama skirtingai skirtingose kultūrinėse ir religinėse aplinkose. Šiandieninės poligaminės santuokos susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant socialinius, emocinius bei ekonominius, ir susilaukia didelio dėmesio žmogaus teisių kontekste.

Lektorė: Dokt. Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė

​

​

​

11.08

​

Arabų liberalizmo fliuktuacijos nuo XIX a. iki nūdienos

Prasidėjus arabų pavasariui daugelis Vakaruose naiviai tikėjosi, kad arabų šalys, išsivadavusios iš autokratijos, pasuks liberalios demokratijos keliu. Vis dėlto arabų visuomenės pasuko kiek kitu keliu. Konstitucionalizmo ir liberalizmo silpnumo arabų šalyse priežastys slypi XIX a. ir XX a. pradžios įvykiuose. Paskaitoje bus apžvelgta arabų liberalizmo raida ir jo nuosmūkio priežastys.

Dr. Ernestas Jančenkas

​

​

​

11.15

​

Islamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: išpažinėjai, ypatumai ir raida

Totoriai, Vytauto Didžiojo laikais pradėję kraustytis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, su savimi atsivežė savitą tradiciją, kurioje buvo persipynę ikiislaminiai papročiai ir islamo dogmatika. Minėtoji sintezė nenustojo vystytis ir keistis. Galiausiai ji buvo papildyta elementais, atėjusiais iš totorių kaimynais tapusių lietuvių, lenkų bei kitų LDK tautų. Kelių visai skirtingų kultūrų samplaika suteikė LDK totorių tikėjimui, papročiams, buičiai bei folklorui savitą atspalvį. Įtakos turėjo Rytų literatūra, pasiekdavusi Lietuvos totorius per klajojančius dervišus, žmones, grįžusius iš piligriminių kelionių ir pan.

Pranešime aptarsime islamo ypatumus ir jo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Visa tai yra neatsėjama Lietuvos totorių istorijos dalis.

Doc. dr. Galina Miškinienė

​

​

​

11.22

​

Tiurkai Anatolijoje: nuo Mancikerto iki Osmanų imperijos sukūrimo

Didžioji šiandieninės Turkijos dalis yra įsikūrusi Mažosios Azijos pusiasalyje arba Anatolijoje, tačiau tiurkų istorinė tėvynė yra Vidurio Azijos stepės. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kaip tiurkai pasiekė Anatoliją, kaip tiurkai sukūrė Osmanų imperiją, kokios buvo istorinės šių įvykių prielaidos ir koks Seldžiukų vaidmuo šioje istorinėje grandinėje.

Dr. Šarūnas Rinkevičius

​

​

​

11.29

​

Modernios Turkijos susiformavimas ir samprata

Šiemet sukanka 100 metų, kai susikūrė Turkijos Respublika. Paskaitoje bus kalbama apie tai, kaip pradėjo formuotis moderni turkiška mintis, kokią idėją apibrėžia Turkijos Respublika, kaip ji susiformavo ir kokia yra moderni Turkija.

Dr. Šarūnas Rinkevičius

​

​

​

12.06

Islamo eschatologija: koks mūsų laukia rojus ir pragaras

Musulmonų tikėjime, kaip ir kiekvienoje monoteistinėje religijoje, šis gyvenimas yra tik laikina stotelė, o pažadėtasis Anapilis gali tapti amžina kančia ar palaima. Remantis Koranu ir pranašo Muhammado tradicija paskaitoje aptarsime, kaip musulmonai suvokia Rojų ir Pragarą.

Lektorė: Dokt. Maritana Larbi

​

​