09.08

​

Muchamedas

Muchamedas - islamo religijos įkūrėjas, gimė Arabijos pusiasalyje maždaug 570 m. Paskaitoje rekonstruosime Pranašo Muchamedo gyvenimą ir asmenybę, bei aptarsime, koki vaidmenį Pranašo gyvenimo būdas iki šių dienų turi kiekvieno musulmono kasdieniniui gyvenimui.

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

​

09.15

​

Šeimos teisė

Dažnai supratimas apie kitų šalių kultūrą bei teisę yra grindžiamas susiformavusiais stereotipais. Taigi paskaitos tikslas - išsiaiškinti būdingiausias šeimos teisės nuostatas bei kultūrinius aspektus, turinčius reikšmės žmonių elgesiui šeimoje.

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

​

09.21

​

Seksas ir seksualumas Islamo kultūroje

Seksualumas, seksas, lytiškumas, lyčių santykiai – islamo kultūroje vengtinos temos. Paskaita skirta apžvelgti esminius požiūrius ir normas, susiformavusias istoriniame-politiniame kontekste ir atskleisti temos polemiškumą.

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

09.29

​

Šventės Artimuosiuose Rytuose

Paskaitos metu aptarsime religines ir tradicines šventes. Įsigilinsime į vestuvių, gimtadienių ir kitų šeimos švenčių ypatybes. Analizuosime skirtumus tarp artimųjų rytų ir vakarų kultūros švenčių.

Lektorė: Safija Larbi

​

​

10.06

​

Kitatikiai islamo bendruomenėje

Šiandien Vakaruose islamo bendruomenės požiūris į kitatikius –tai vienas iš dažniausiai diskutuojamų klausimų žmogaus teisių kontekste. Priklausomai nuo politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių patys musulmonai nuo pat pradžios formulavo labai skirtingus požiūrius. Paskaitoje aptarsime pagrindines šiai temas skirtas sąvokas, bei teisines ir etines normas, reguliuojančias santykį tarp musulmono ir kitatikio.

Lektorė: Maritana Larbi

​

​

​

10.13

​

Maronitai Libano Istorijoje

Maronitai yra istoriškai Libane susiformavusi siriškos kilmės su Roma uniją dar XII a. sudariusi arabiškai kalbančių krikščionių bendruomenė, turėjusi didžiulę įtaką formuojantis moderniai Libano valstybei ir kurios populiacijos dalis Libane šiandien sudaro apie 20-30 %. Paskaitoje bus aptarti pagrindiniai maronitų bendruomenės istoriniai ir kultūriniai bruožai, aptariant tokius klausimus kaip lingvistinė ar politinė saviidentifikacija, kuri paaiškina šiuolaikinių Libano kultūrinių simbolių susiformavimo prielaidas, bei maronitų vaidmuo XX a. Libano istorijos kontekste.

Lektorius: Šarūnas Rinkevičius

​

​

10.20

​

Izraelio -Palestinos konfliktas

Izraelio ir Palestinos konfliktas tęsiasi jau bemaž šimtmetį, nepaisant daugelio mėginimų jį išspręsti. Paskaitoje bus aptarta šio konflikto raida ir pagrindiniai jo chronologijos riboženkliai. Kontekstualizuojant konfliktą platesniame arabų šalių ir net islamiškojo pasaulio kontekste bus parodyta didžiulė geopolitinė šio konflikto reikšmė.

Lektorius: Ernestas Jančenkas

​

​

10.26*

​

Miesto ID – socio-politinė perspektyva

Islamiški miestai jau viduramžiais pasižymėjo tvirta administracine Sistema, institucionalizuota prieiga į miestų vadybą. Paskaita skirta pažinčiai su miesto gyvenimu per skirtingas prizmes – struktūrinę, institucinę ir socialinę.

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

11.03

​

Civilizacijų raidą pagal pirmąjį arabų sociologą Ibn Khalduną (XIV a.)

XIV amžiuje gyvenęs sociologas, istorikas, filosofas Ibn Khaldun laikomas arabiškosios sociologijos pradininku dėl savo novatoriškų idėjų, kritiškumo ir žmogiškojo faktoriaus analizės civilizacijų raidos studijose. Ibn Khalduno idėjos aktualios ir šių dienų kontekste, padeda giliau suprasti arabišką visuomenę ir gyvenimo būdą.

Lektorė: Milda Petkauskaitė

​

​

​

11.10

​

Beduinai: tarp tradicijos ir šiuolaikybės

Dykumų klajokliai – vieni paslaptingiausių arabų kraštų gyventojų, lig šiol puoselėjantys autentiškas tradicijas. Aptarsime beduinų tapatybės problemas, iššūkius ir integraciją šiuolaikinėje visuomenėje.

Lektorė: Ina Kiseliova

​

​

​

11.17

​

Sufijų meilės kelias: prasmės ir simboliai

Aptarsime meilės sampratą sufijų filosofijoje. Remdamiesi žymiausių sufijų veikalais bei moksline literatūra bandysime iššifruoti sufizmo simbolius.

Lektorė: Ina Kiseliova

​

​

​

11.24

​

Modernybės kritika šiuolaikinėje islamo filosofijoje

Modernybės kritika šiuolaikinėje Vakarų filosofijoje nėra naujiena, todėl daugelis išsilavinusių žmonių yra girdėję M. Heideggerio pavardę. Paskaitoje bus aptariama H. Bergsono ir M. Heideggerio idėjų adaptacija ir transformacija Vakarų hegemoniją kritikavusių Irano mąstytojų darbuose. Taip pat darbe bus apžvelgtos garsiausio nūdienos modernybę kritikuojančio arabų filosofo Tahos Abdurrahmano idėjos.

Lektorius: Ernestas Jančenkas

​

​

​

12.01

​

Islamo radikalizacija: Sayyid Qutb

Tam tikras islamo radikalumas dėl, be kitų dalykų, žiniasklaidos indėlio gali  pasirodyti savaime suprantamas. Ar iš tiesų islamo idėjos būtinai radikalios? Aptarsime idėjų radikalizaciją ir konkrečiai vieno svarbiausių islamizmo atstovų, padėjusio pagrindą al-Qaeda ideologijai, Sayyid Qutb gyvenimą ir idėjas.

Lektorė: Marija Rakickaja

​

​

​

12.08

​

XIX–XX a. intelektualinis tradicionalistų sąjūdis ir sąsajos su islamu

Susipažinsime su Lietuvoje menkai tyrinėtu XIX–XX a. tradicionalistų (perenialistų) sąjūdžiu. Ieškosime atsakymų į amžiną klausimą: kuo šiuolaikiniu pasauliu nusivylusius ir amžinojo sacrum ieškančius Vakarų mąstytojus patraukia islamo tradicija.

Lektorė: Ina Kiseliova