• Maritana Larbi

Jeruzalės Uolos kupolo šventykla



Bizantiškojo stiliaus Uolos kupolo šventykla (arab. Kubbatu s-Sachra) Jeruzalėje yra neabejotinai vienas unikaliausių ir įspūdingiausių islamo architektūros pavyzdžių. Tai vienas seniausių sakralinių musulmonų statinių, iki šiol nepraradusių savo autentiškumo ir aktualumo visais aspektais. Uolos kupolo šventyklos geografinė vieta – giliai simbolinė. Simbolikos gausu ir architektūriniuose elementuose, ir interjero puošyboje bei dekoratyviniuose įrašuose. Mūsų globalizacijos amžiuje statinys kelia daug prieštaringų pastebėjimų, klausimų, o kartais net poleminių diskusijų – juk architektūriniai ir puošybiniai elementai atspindi įvairius etninius, religinius bei kultūrinius kontaktus ir jų vidinę dinamiką.


30 metrų aukščio aštuoniakampis statinys su auksiniu kupolu yra matomas iš tolo, nes stovi aukščiausioje Jeruzalės kalno vietoje. Arabiškai ji vadinama haram al-šarif, arba kilnia šventove. Kalno viršūnė – tai erdvi aikštė su fontanais, arkiniais vartais ir žaliuojančiais medžiais. Šalia šventyklos stovi puošni panašios formos nedidėlė pavėsinė kubbatu silsila. Ji buvo pastatyta kartu su šventykla, bet jos paskirtis nėra aiški. Pietinėje aikštės pusėje stovi al-Aksos mečetė. Musulmonų tradicijoje ji vadinama tolimąja mečete. Be to, aikštėje yra daug kitų smulkių vėlesnio laikotarpio įvairių dinastijų statinių, sakyklų, kadaise stovėjusių šventyklos viduje. Visos šios subtilios architektūrinio ansamblio detalės sudaro vieningą visumą ir žadina absoliučios harmonijos jausmą. Kalno papėdėje – Raudų siena.



Anot judaizmo tradicijos, ant šio kalno stovėjo Karalių knygoje aprašyta karaliaus Saliamono šventykla, o minėta Raudų siena gerbiama kaip šios šventyklos liekanos. Viduramžių krikščionys kalną laikė pasaulio centru, arba omfalu, ir Adomo kapo vieta, o  musulmonams – tai vieta, nuo kurios pranašas Mochamedas atliko savo naktinę kelionę į dangų, arba miradžą,ir kurioje jam buvo paskelbti pagrindiniai islamo tikėjimo principai, – panašiai kaip kad Mozei ant Sinajaus kalno Dievas perdavė dešimt įsakymų. Be to, jau tuo metu musulmonai siejo šią vietą su legenda, kurioje Dievas, norėdamas išbandyti Abraomą, paliepė šiam paaukoti savo sūnų Izaoką.