top of page
  • Miglė Sapiegaitė

Fatimidų laikotarpio architektūra

Fatimidai (909–1171), arabų kilmės dinastija, savo protėvius siejanti su Muchamedo dukra Fatima ir jos vyru Ali – pirmuoju šiitų imamu. Fatimidai buvo pripažinti teisėta dinastija įvairiose izmailitų bendruomenėse (propaguojančiose šiizmą), taip pat daugelyje kitų musulmoniškų kraštų, įskaitant Persiją ir gretimus regionus.



Fatimidų dinastijai užkariavus Egiptą, 969 m. buvo įkurtas Kairo miestas (iš arabų kalbos „triumfuojantis“) ir 973 m. paskelbtas sostine. Kairas buvo dinastijos galios centras, kuriame formavosi kultūrinis ir politinis gyvenimas. Miestas dėl rūmų ir kitų puošnių pastatų gausos, amatų bei architektūrinių pasiekimų tapo svarbiu kultūriniu centru. Kairas garsėjo ne tik dėl savo to meto architektūros, bet ir buvo patogioje geografinėje padėtyje – skirtingų tautų ir kultūrų kryžkelėje, kurios atnešė idėjų, tradicijų ir kultūrinės įvairovės miesto identitetui.


Stačiakampio formos miestas buvo apsuptas storų sienų ir gynybinės sienos. Tokios sienos su vartais atskirdavo skirtingus miesto rajonus vieną nuo kito, todėl atsirado lengvesnė judėjimo kontrolė. Miesto vartai buvo saugomi kaip istorinis palikimas, bet daugelis buvo restauruota ar perstatyta.



Kalifai gyveno rūmuose, kurių buvo net keli. Tarp didžiųjų ir mažųjų rūmų kalifams driekėsi aikštė, kurioje vykdavo iškilmingos ceremonijos. Vėliau šiose erdvėse atsirado pagrindinė gatvė, kuri ėjo per miestą nuo šiaurės iki pietų.


Daug Fatimidų architektūrinių paminklų neišliko, kiti buvo rekonstruoti bei pakeisti (pavyzdžiui, Al-Azharo mečetė ir universitetas), tačiau išlikę objektai byloja apie rafinuotą ir subtilią architektūrinę tradiciją. Fatimidų architektūra, pirmiausia pasireiškusi Šiaurės Afrikoje, sujungė Rytų ir Vakarų architektūros elementus: abasidų, Bizantijos, senovės Egipto ir koptų architektūros tradicijas, bet greta to jai buvo būdingi ir unikalūs dinastijos bruožai.


Fatimidų mečetės buvo hipostilinio stiliaus – jas sudarė centrinis kiemas, apsuptas arkadų, kupolai virš mihrabų, įvairūs ornamentai ir dekoracijos: Korano eilutės, kriauklės formos elementai, augaliniai motyvai – arabeskos, bei raižytas stiuko fasadas.


Senajame Kaire klestėjo keramikos amatas. Fatimidų laikotarpiu keramikos dirbiniuose pradėjo rastis nauji raštai: juostos su užrašais, gyvūnų motyvai. Sostinėje taip pat buvo apdirbamas metalas, akmuo, kaulas bei stiklas, o dirbiniais prekiaujama miesto turguje. Fatimidų dinastijos meno kūriniai buvo išskirtiniai – menininkai užsiėmė medžio drožyba, kūrė naujus dekoratyvinius motyvus, naudojo tiek žmogaus, tiek gyvūnų siluetus.



Tradicinės augalinės ir abstrakčios geometrinės dekoracijos ir toliau buvo išdirbamos aukščiausiu lygiu, todėl Fatimidų meno dirbiniai buvo vertinami ir kituose regionuose. Tai, kad menininkai buvo gerbiami, įrodo jų parašai ant darbų – islamo meno tradicijoje tai nevisuomet buvo priimta.



Vienas žinomiausių dinastijos statinių – al-Azharo mečetė, kuri tapo svarbiu dvasiniu bei mokslo centru. Mečetei pastatyti prireikė dviejų metų, su jos statyba prasidėjo ir Kairo, kaip sostinės, įkūrimas. Fatimidai šią mečetė naudojo savo politinei ir mokslinei galiai įtvirtinti islamo pasaulyje, kadangi mečetė atliko svarbų religinį ir socialinį vaidmenį: joje buvo sakomi pamokslai, skelbiama kita aktuali informacija apie dinastijos reikalus.



Ilgainiui mečetė keitėsi, buvo perstatoma ir keičiami jos fasadai, todėl šiomis dienomis išlikusi tik originali maldos salė. Mečetė yra stačiakampio formos, hipostilinio stiliaus (Pranašo Muchamedo namo stiliaus prototipas). Pirminė mečetės konstrukcija buvo 70 m x 85 m dydžio, o dabar plotas yra dvigubai didesnis. Pastatymo metu mečetės kiemas buvo atviras, apsuptas trijų portikų, iš kurių didžiausias yra rytinis (orientuotas į Mekos pusę). Šį portiką sudaro penkios arkados.



Virš Fatimidų laikotarpio mihrabo dabar yra Mamliukų iškeltas kupolas, kuris pakeitė pirminį. Taip pat nebėra išlikusių dviejų kampinių kupolų Kibla sienoje. Mihrabas turi puskupolį su marmurinėmis kolonomis šonuose, kuriose gausu dekoracijų bei užrašų iš Korano.



Mečetės arkas puošia įvairūs geometriniai ir augaliniai motyvai bei Korano eilutės, parašytos kufišku šriftu.


Dabar į mečetę įeinama per Bab al-Muzayinin vartus, kurie sudaryti iš dvigubos arkos portalo. Portalą puošia gėlių bei įvairių augalų ornamentai.



Dabartinėje mečetėje esantys minaretai nėra datuojami Fatimidų laikotarpiu. Vienas iš minaretų pastatytas 1483 metais, jo pagrindas – kvadratinis, yra trys balkonai, gausu mukarnų, imituojančių stalaktitų ir stalagmitų elementus.



Arkados kieme puoštos stiuku. Dekoracijos dažnai būdavo gaminamos iš tinko, – ši medžiaga priskiriama unikaliam Fatimidų braižui, kuris padėjo jiems išsiskirti iš Bizantijos bei Abasidų.



Fatimidų paveldui įstabumo priduoda iki šių laikų veikiančio al-Azharo universiteto statinių kompleksas. Tai seniausias pasaulyje nenutrūkstamai veikiantis universitetas, nes net ir oficialiai nutraukus jo veiklą tam tikrais laikotarpiais, mokymas jame niekad nesiliaudavo. Fatimidai savo valdymo laikotarpiu skleidė šiitų izmailitų mokymą, mat Fatimidai save siejo su Fatimos palikuonimis. Dėl šio universiteto ir mečetės įtakos islamo pasaulyje Kairas tapo reikšmingu ir stipriu islamišku miestu su autoritetinga religine institucija.






226 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comentarios


bottom of page