• Milda Petkauskaitė

Dykumų pilys II



Pirmosios Islamo Omejadų dinastijos menas, pasižymintis rafinuotais gyvūnų ir augalų motyvais bei sudėtingomis technikomis, įprasmina dviejų skirtingų gyvenimo būdų – islamiškojo bei klajokliško, sąjungą. Islamo menas ir architektūra suvokiami per religinės etikos prizmę, kuriame figūrinis vaizdavimas nėra toleruojamas. Vis dėl to, itin stipri klajokliško pobūdžio žmonių sąmonė ankstyvojo laikotarpio islamo bendruomenėje skatino skleistis menui, kuriame susidūrė kelių skirtingų kultūrų vertybės, o gyvų būtybių vaizdavimas buvo plačiai naudojamas. Tai lėmė, jog įvairūs motyvai mene pasižymėjo plačia interpretacijų įvairove ir simbolių gausa. Vienas reikšmingiausių tokio pobūdžio meno objektų – Khirbat al-Mafjar dykumų pilies pirtyje rasta grindų mozaika, vaizduojanti liūtą puolantį gazelę po medžiu. Svarbu pabrėžti, jog tokio pobūdžio motyvai nėra specifiniai vien tik islamo kultūrai, tačiau šiame kontekste jie įgauna islamiškosios simbolikos prasmę, todėl šioje esė liūto ir gazelės mozaika bus analizuojama per islamiškosios kultūros prizmę. Pati mozaikos vieta – pirtis, leidžia suprasti, kad kūrinys buvo skiriamas privačiam ratui, turėjusiam teisę būti kartu su valdovu. Tai intymi ir uždara erdvė. Pirties paskirtis buvo susijusi ne tik su švaros palaikymu, bet ir su vieta pokalbiams, linksmybėms, poezijos recitavimui, koncertams bei ištvirkavimams. Toks požiūris atspindi socialinį ir individualųjį žmogaus pasaulio suvokimą, kur gyvenimo reikšmę suteikia ne tik tokie idealai kaip religija ar tikėjimas, bet ir žemiški malonumai.


Kūrinys modeliuojamas simetriškai: centre mozaikos yra didelis medis duodantis vaisių – obuolių. Medis šakojasi į abi puses, tačiau jo kamienas dalija mozaiką vertikaliai  į dvi dalis. Kairėje pusėje dvi gazelės atrodo sustingusios, tačiau kitoje pusėje vaizduojamas liūtas puolantis gazelę atrodo nuožmus ir gyvybingas. Tai vienintelė mozaika vaizduojanti gyvūnus bei augalus pilyje todėl ji turi ypatingą simbolinę reikšmę. Islamo meno tyrinėtojai, teigia, jog ši mozaika yra karališkos valdžios simbolis, atspindėjęs valdovų asmeninius siekius parodyti dinastijos galybę. Figūrinių vaizdų paveikslų ar dekoro paklausa arabų pasaulyje glaudžiai susijusi su mecenavimo kultūra, kadangi menininkai buvo globojami aukštųjų valdžios atstovų ir kūrė pagal jų užsakymus, tad menininko kūrybos laisvė buvo tiesiogiai priklausoma nuo jo užsakovo norų.